Neieškodami semantinės žodžio prasmės, visaverčiu laikykime dorą, garbingą, nesavanaudišką ir empatišką žmogų, sau ir visuomenei taikantį žmogui gerąsias vertes.
Aristoteliui didžiausias žmogaus gėris buvo teisingas gyvenimas ir geras elgesys. Vokiečių psichologui Erikui Eriksonui didžiausia žmogaus vertė yra išmintis ir sąžiningumas. JAV psichologui Erikui Fromui svarbiausia žmogui yra orientacija į asmeninį tobulėjimą ir meilę, o ne į materialines vertybes ir statusą.
Kitose šalyse teko sutikti daug žmonių, kuriuos drąsiai pavadinčiau visaverčiais. O ar daug Lietuvos žmonių galėtų taip vadintis? Ar daug Seimo narių, ministrų, viceministrų ir verslininkų, sukaupusių didelius turtus, gali vadintis visaverčiais? Juk turtingas yra tas, kuris daug visko turi savyje. Pavojingas ne turtas, o prisirišimas prie jo. Ar muitininkai, kalėjimų viršininkai, teisiami teisėjai, ministras, kuriuo nepasitiki Prezidentas, bet pasitiki premjeras, ir partijos, kurių pajamos ir atlyginimas už darbą nesiderina, gali vadintis visaverčiais?
Ar partijos, remiančios abejotinos moralės ministrą, yra visavertės? Ar visaverčiai yra tas partijas remiantys žmonės? Ar valdžios, kurios renkasi ministrus ne pagal kompetenciją, gebėjimą spręsti problemas, o pagal ištikimybę partijai, yra visavertės? Ar Seimo nariai, už mokesčių mokėtojų pinigus važinėjantys į Zambiją pažiūrėti dramblių ar į Australiją – kengūrų, yra visaverčiai?
Dešimtmečiais švietimo ir mokslo ministrais buvo skiriami žmonės, neturintys nieko bendra nei su švietimu, nei su mokslu. Sveikatos apsauga ilgai „rūpinosi“ nieko neišmanantys apie mediciną. Ar arogantiški ministrai, valdininkai, politikai ir verslininkai, spinduliuojantys didybe, yra visaverčiai ir kuria gerovės valstybę? Juk ne juose didybė, o jie yra didybėje. Didingas tas, kuris yra paprastas. Kuo didingesnis visavertis žmogus, tuo jis nuolankesnis.
Ar valdžia, kuri mokytojus ir gydytojus, kuriems patiki savo vaikų ateitį, vertina blogiau už tuos, kuriems patiki savo namų santechniką, yra visavertė? Ar galime tokios valdžios valdomi jaustis saugiai ir pozityviai žiūrėti į ateitį? Ar normalu, kad lietuvių vaikai, gimę ir užaugę Lietuvoje ir išvykę į kitas šalis, praranda prigimtinę teisę būti Lietuvos piliečiais?
Ar žiniasklaida, kuri neinformuoja žmonių apie mokslininkus, savo darbais garsinančius Lietuvą pasaulyje, kurie universitetuose ir mokslo centruose kas savaitę ką nors atranda, sukuria, ištiria, ko niekas pasaulyje nežinojo, kuriai svarbiau kartoti, kas į kieno vartus įspyrė kamuolį nei padarė atradimą ar sukūrė naują technologiją, kuri lemia mūsų gyvenimo kokybę ir ateitį, yra visavertė?
Nežinodami, kas Lietuvoje vyksta gero, nevilties apimti ir perspektyvų nematantys garuoja iš šalies, tarsi vandenilis iš atmosferos. Kai žiniasklaida neskleidžia pozityvių žinių, ji skleidžia ne kultūrą, bet nusikalstamą veiklą. Ar ji visavertė?
Daug klausimų, o atsakymai įvairiems žmonėms gali būti skirtingi. Man atsakymas yra: „Ne!“ Pozityvus visaverčių žmonių mąstymas gali nuversti kalnus, savanaudiškas nevisaverčių – griauna visuomenę. Kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis. Tačiau visavertis žmogus pasižymi gerove, yra laimingas, iš tokių asmenybių galime mokytis. Tikėkimės, kad žmogiškojo visavertiškumo idėjos ateis į Lietuvą.
Fizikoje iš chaoso atsiranda tvarka ir grožis. Jis ateis ir pas mus, kada nors galėsime didžiuotis, turėdami daugiau visaverčių žmonių, visavertę žiniasklaidą ir labiau gerbsime savo garbingą nesavanaudišką Vyriausybę. Tada liausis iš Lietuvos bėgti žmonės.
Lietuva ir dabar turi daug visaverčių žmonių, tik jų kritinė masė dar yra per maža. Bet ji išaugs. Ir matant aplink save kitokių žmonių, nereikia bijoti būti vienam. Reikia bijoti būti niekuo, neatsižvelgiant į tai, kokias pareigas eitume ar kokiais vardais besipuoštume.
Prof. Jonas Grigas