Jie buvo „Aušros“ ir „Varpo“ pakylėti
Tęsinys. Pradžia – Nr. 10 (653)
kairės sėdi: Petras Ruseckas, Feliksas Mikšys, Jonas Galvydis-Bykauskas,
Konstantinas Žukas. Stovi: Ladas Natkevičius, Klemensas Vaitekūnas, Vincas Šmulkštys,
Antanas Matulaitis
Mažajam Seimui buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos. Mažasis Seimas dirbo 3 mėnesius iki 1921 m. sausio 17 d., kol visas Steigiamasis Seimas vėl atnaujino plenarinius posėdžius.
Steigiamojo Seimo narių gydytojų priklausymas partijoms ir darbas komisijose
Dalis Steigiamojo Seimo narių gydytojų veikė Krikščionių demokratų bloke, kurį sudarė susijungusios Ūkininkų sąjungos, Darbo federacijos, Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos ir Lietuvių katalikių moterų atstovės.
Į šį bloką įėjo:
Eliziejus Draugelis, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) sąrašą. Jis dirbo Krašto apsaugos, Savivaldybės ir administracijos bei Darbo, Socialinės apsaugos ir Sveikatos nuolatinėse komisijose.
Kazimieras Jokantas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje kaip LŪS atstovas. Dirbo Ekonominėje ir Švietimo nuolatinėse komisijose, o nuo 1921 m. gegužės 31 d. buvo Užsienio reikalų nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojas.
Klemensas Vaitekūnas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje kaip LŪS atstovas. Dirbo Ekonominėje, Darbo, Socialinės apsaugos ir Sveikatos nuolatinėse komisijose.
Lietuvos socialistų liaudininkų darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) bloke veikė šie Steigiamojo Seimo nariai gydytojai:
Juozas Buzelis, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal LSLDP sąrašą. Dirbo Seimo mandatų patikrinimo, Darbo, Socialinės apsaugos ir Sveikatos nuolatinėse komisijose.
Kazys Grinius, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) atstovas. Dirbo Laikinosios valstybės Konstitucijos projekto nuolatinėje komisijoje. Vėliau buvo išrinktas pirmosios nuolatinės Vyriausybės Ministru Pirmininku. Jis siekė, kad Seimo priimamoje Konstitucijoje atsispindėtų varpininkų puoselėtos žmogaus ir piliečio laisvės.
Vladas Lašas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą. Dirbo Finansų, Biudžeto, Darbo, Socialinės apsaugos ir Sveikatos nuolatinėse komisijose.
Jonas Staugaitis, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą. Didele balsų persvara išrinktas Steigiamojo Seimo pirmuoju vicepirmininku, buvo Darbo, Socialinės apsaugos ir Sveikatos nuolatinės komisijų narys.
Valstybės gynyba
Lenkijai užpuolus Vilniaus kraštą, ne vienas Steigiamojo Seimo narys išreiškė pageidavimą stoti į karo tarnybą. Tarp jų buvo ir karo gydytojas K. Vaitekūnas, kuris drauge su Seimo prezidiumo sekretoriumi kapitonu Ladu Natkevičiumi suorganizavo kariuomenės savanorių raitelių pulką „Geležinis vilkas“. Vien tai, kad šiame pulke dalyvavo net penki Steigiamojo Seimo nariai, kėlė visuomenės susidomėjimą ir didino pasitikėjimą šia karine organizacija. Buvo sudarytas ir gynybos fondas, kuriam daugelis Steigiamojo Seimo narių aukojo ne tik pinigus, bet ir vertingus asmeninius daiktus.
Seimo nariai apie sudėtingą valstybės padėtį informavo gyventojus savo rinkimų apygardose, kvietė stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę, organizavo paramos Lietuvos kariams rinkimą. Apie keturiasdešimt Seimo narių buvo išvykę į jiems nurodytas apskritis, kuriose steigė paramos komiteto skyrius ir rinko paramą besikuriančiai kariuomenei.
Steigiamojo Seimo darbe
Į Steigiamąjį Seimą išrinkti gydytojai turėjo daug ką bendro. Juos jungė gana sunkus kelias į mokslą, nuolatinis žinių troškimas, nuo ankstyvos jaunystės pradėtas savarankiškas gyvenimas svetimuose miestuose, pas svetimus žmones. Jie užsigrūdino, išmoko suderinti įvairiausią veiklą: mokslą, savišvietą, dalyvavimą įvairiose lietuviškos veiklos organizacijose, norą ir gebėjimus šviesti savo bendraamžius, likusius sodžiuose. Jie gabeno draudžiamą lietuvišką spaudą. Gana anksti patys įsitraukė į šioje spaudoje rašančiųjų gretas, bendradarbiavo, rengiant „Varpą“, „Ūkininką“, „Vilniaus žinias“ ir kitus periodinius leidinius, rašė įvairiomis paprastam sodiečiui aktualiomis temomis.
Išskyrus gerokai vyresnius K. Grinių ir J. Staugaitį, daugelis kitų Seimo narių gydytojų buvo panašaus amžiaus, todėl jų keliai buvo susikirtę arba gimnazijose, arba universitete. Tad jau nuo ankstyvos jaunystės jie pažinojo vienas kitą, pasitikėjo vienas kitu ir tikėjo tuo, ką darė. Šiaulių ir Mintaujos gimnazijose mokėsi J. Buzelis, K. Jokantas ir K. Vaitekūnas; Marijampolės gimnazijoje – E. Draugelis, K. Grinius, J. Staugaitis. V. Lašas baigė Petrapilio Šv. Kotrynos gimnaziją. Jie studijavo Dorpato (Tartu), Maskvos arba Varšuvos universitetuose.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, ne vienas iš jų, dar net nebaigusių studijas, buvo mobilizuoti į Rusijos armiją kaip karo gydytojai. Baigiantis karui, kiekvienas stengėsi kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Karo nualintas kraštas buvo apgailėtinos būklės. Lietuva neturėjo nei reikiamų sanitarijos priemonių, nei specialistų. Visi jie be didesnės tiesioginės gydytojo praktikos ir iškart ėmėsi bendrosios Lietuvos sveikatos sistemos kūrimo reikalų, neskaitant kitos visuomeninės ir politinės veiklos.
Dauguma Seimo narių gydytojų, be darbo anksčiau išvardintose Seimo nuolatinėse komisijose, dalyvavo sprendžiant gyventojų sveikatos apsaugos klausimus. Seime buvo įkurta Sveikatos subkomisija. Jos vedėju tapo K. Grinius, o nariais – V. Lašas, J. Staugaitis, J. Buzelis, K. Vaitekūnas ir Emilija Spūdaitė-Gvildienė. Patariamąjį balsą turėjo Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento, Krašto apsaugos ministerijos Sveikatos skyriaus, Raudonojo Kryžiaus, Aukštųjų kursų Medicinos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės, Higienos instituto, Kauno medicinos draugijos, Kauno gydytojų sąjungos, „Medicinos“ žurnalo redakcijos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
Sveikatos subkomisijos pirmasis posėdis įvyko birželio 1 d. Jo dalyviai pasidalino bendromis žiniomis. Birželio 8 d. įvyko antrasis posėdis, kuriame buvo aptarta, kokiu keliu turi būti tvarkoma sveikatos apsauga Lietuvoje, kas turėtų rūpintis sveikatos reikalais apskrityse ir valsčiuose, kokia turėtų būti priklausomybė ir atsiskaitymai su centrine valdžia. Aptarta, kaip kovoti su džiova, trachoma (šia akių liga sirgo net 35 proc. Lietuvos gyventojų), venerinėmis ligomis, kaip organizuoti jų gydymą ir profilaktiką. Birželio 15 d. posėdyje buvo svarstomi su gyventojų skaičiaus didinimu susiję klausimai: šeimos higienos, motinystės, vaikų mirtingumo, socialinės pagalbos suteikimas neturtingoms šeimoms ar vienišoms motinoms ir kt.
Subkomisijų posėdžiai vykdavo gana dažnai, klausimai buvo svarstomi, pasikviečiant tų sričių specialistus. K. Grinius nuolat domėjosi, kokias priemones galima priimti įstatymais. Sveikatos subkomisija rinkosi 1920 m. spalio 2 d., spalio 19 d., spalio 26 d. Nors K. Grinius tuo metu vadovavo Vyriausybei, Sveikatos subkomisijos darbe jis dalyvavo aktyviai ir net vadovavo posėdžiams.
Kituose Sveikatos subkomisijos posėdžiuose 1920 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais aptarti ligų ir kūno trūkumų sąrašai naujokų ir karių sveikatai tikrinti, medicinos praktikos teisių Lietuvoje įstatymo projektas ir kiti klausimai. Gruodžio 7 d. posėdyje šios subkomisijos posėdžiai iš Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento buvo perkelti į Seimo rūmų 15 kambarį, nes norinčių dalyvauti buvo tiek daug, kad jie netilpo nedideliame šio departamento kabinete. 1921 m. sausio 18 d. Sveikatos subkomisijos posėdis svarstė paauglių, vaikų ir moterų darbo įstatymo projektą sveikatos požiūriu. K. Grinius ypatingą dėmesį skyrė mokyklų sanitarinei būklei ir mokinių sveikatai gerinti bei kitiems sanitarijos klausimams.
Regina Vaišvilienė
(Tęsinys – kitame numeryje)