Didinamas mokslo darbuotojų darbo užmokestis. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui didinti biudžetinėse įstaigose valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį. Numatoma nuo rugsėjo 1 d. įstatyme nustatytų pareiginės algos koeficientų apatines ir viršutines ribas visoms pareigybių grupėms padidinti 8,125 proc. Siūlomi tokie pareiginės algos koeficientai: 1) instituto direktoriaus – 10,81–19,28; 2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,12–15,52; 3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 9,31–16,76; 4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,12–13,02; 5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 8,12–9,9; 6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 5,41–6,83.
Prašoma neprivatizuoti sportinės aviacijos aerodromų. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ragindamas sustabdyti aerodromų naikinimą ir pristatyti visuomenei jų plėtros strategiją. „Nuo pat 1990 m. Lietuva neturi jokios rimtos strategijos, ką daryti su aerodromais. Turtas parceliuojamas, neprižiūrimas ir nykstantis. Aerodromai iki šiol gyvuoja tik entuziastų dėka. Valstybinės institucijos nesupranta plėtros galimybių, nemato naudos šaliai, o mato primityviai tik žemę, pastatus ir išlaidas. Latvijoje ir Estijoje aerodromai irgi buvo traktuojami kaip finansinė našta, dalis buvo privatizuota, dalis atiduota savivaldybėms, o didžiausia dalis – apskritai uždaryta. Panašu, kad to siekiama ir Lietuvoje“, – sako parlamentaras.
Vyriausybė yra priėmusi sprendimą palikti valstybės nuosavybėje tik keturis aerodromus (Sasnavos, Panevėžio, Kyviškių ir Pociūnų), o likusius kartu su juose esančiu valstybės turtu perduoti savivaldybėms arba turtą parduodančiam VĮ Turto bankui. „Aerodromai yra svarbūs krašto apsaugos požiūriu, gali būti pritaikyti ekonominėms, turizmo, švietimo, susisiekimo, civilinės saugos, priešgaisrinėms ir kitoms reikmėms. Be to, aerodromai gali ne tik generuoti nuostolius, bet ir kurti pajamas. Štai Lenkijoje veikia daugiau kaip 100 aerodromų, dar daugiau aeroklubų, ir visi jie turi veiklos. Geriausias pavyzdys, kaip iš postsovietinio chaoso sukurti tvarią sistemą ir pasiekti gerų rezultatų, yra Lietuvos kino politika. Buvo įsteigtas Kino centras, kuris išnagrinėjo sektoriaus situaciją, pasiūlė sprendimus ir dabar Lietuva iš kino pramonės daugiau uždirba nei į ją investuoja, o dar lieka pinigų paramai vietos kinui. Panašų modelį siūlyčiau Vyriausybei ir aerodromų klausimu. Atskira įstaiga vienose rankose sutelktų visą turtą, parengtų plėtros strategiją ir neleistų sužlugdyti jau ir taip sudėtingoje situacijoje esančių, bet vis dar veikiančių aerodromų“, – sako K. Masiulis.
Lietuvoje veikia 15 sportinės aviacijos aerodromų, kurie įkurti prieš 60–80 metų sportininkų ir aviacijos entuziastų. Juose yra sukaupta aviacinė technika, gauta iš DOSAAF, kuri sovietmečiu finansavo sportinę veiklą. Iš viso šalyje aerodromų, kartu su neveikiančiais, ir lauko aikštelių, tinkamų mažajai aviacijai, yra apie 80.
Paskirta naujoji Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje. Naująja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatine atstove Europos Sąjungoje (ES) nuo rugpjūčio 1 d. paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautoja Rūta Bunevičiūtė. Seimo nuolatinis atstovas ES padeda stiprinti ir plėtoti Seimo, Seimo kanceliarijos ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimą, teikia informaciją Europos Sąjungos institucijoms apie Seimo veiklą, reguliariai informuoja Seimą ir Seimo kanceliariją apie Europos Sąjungos institucijų veiklą. Atstovas bendradarbiauja ir savo veiklą koordinuoja su Lietuvos nuolatine atstovybe Europos Sąjungoje. Atstovo statusas yra prilyginamas Atstovybėje dirbančio specialiojo atašė statusui.
R. Bunevičiūtė yra baigusi Vilniaus universitetą ir Europos integracijos studijas Sasekso universitete (JK). Karjerą Seimo kanceliarijoje ji pradėjo kaip Seimo Informacijos analizės skyriaus konsultantė, Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja, vėliau dirbo Seimo Europos reikalų komiteto patarėja ir vyresniąja patarėja, Europos reikalų komiteto biuro vedėja, tapo pirmąja Seimo atstove Europos Parlamente Briuselyje. Iki paskiriant į Seimo nuolatinio atstovo ES pareigas R. Bunevičiūtė vadovavo Seimo Europos reikalų komiteto biurui.
Padėka Moldovai. Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis pagerbė Moldovą už prieš 30 metų pripažintą Lietuvos nepriklausomybę. Kreipimesi į Moldovos Parlamento Pirmininkę Zinaidą Grečanają (Zinaida Greceanî) prieš 30 metų žengtą Moldovos parlamento žingsnį pripažinti Lietuvos nepriklausomybę įvertino kaip drąsų ir taurų. Tai Moldova padarė 1990 m. gegužės 31 d., dar būdama Sovietų Sąjungos sudėtyje. „Prisimename ir esame dėkingi Moldovos politikams už šį solidarumo ženklą. Lietuva remia Moldovos teritorijos vientisumą, taip pat visapusiškai palaiko ir toliau palaikys Moldovos eurointegracinius siekius. Plėtodami draugiškus mūsų valstybių parlamentų santykius, esame pasirengę dalytis savo patirtimi, dalyvaudami bendruose projektuose“, – sako Seimo Pirmininkas.
Pritarta Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijai. Priimtas dokumentas – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) yra pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma ilgalaikė valstybės teritorijos vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 m. „Tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencinga. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių. Turime dokumentą, kuris leis mums bendrai susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės, bet kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.