Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas dėl 2009–2010 m. krizės Lietuvoje. Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, tarp kurių, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 m. ir vėliau turėjo 2005–2008 m. vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, nei tai darė 2009–2012 m., kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas aiškinosi, kokią įtaką 2009–2010 m. krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 m. ir kt. Patvirtintose išvadose teigiama, kad 2009–2010 m. krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. 2008 m. biudžetas buvo priimtas, pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tuometinė Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, nei tai buvo padaryta 2009–2012 m., tačiau jomis nepasinaudojo.
Siekiant užtikrinti didesnį viešųjų finansų tvarumą, Seimui pasiūlyta pradėti diskusiją dėl Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis, taip pat tobulinti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatas, nustatančias atsakomybę už komisijos reikalavimų nevykdymą.
Pritarta Regioninės plėtros įstatymo projektui. Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektui ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams, kuriais siekiama sukurti efektyvią, regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką, pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu, užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą ir aukštą gyvenimo kokybę juose. „Kiek buvo ministrų, nė vienam neužteko politinės valios pateikti Seimui tokį įstatymo projektą, kuris sulauktų daugumos Seimo narių paramos ir suformuotų iš esmės kitą kokybinę regioninės plėtros strategiją mūsų valstybėje“, – pritarti projektui ragino Seimo narys Povilas Urbšys.
Įstatyme įtvirtinamas nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje. Numatomi šie nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:
1) skatinti regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją;
2) didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai;
3) mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.
Projekte numatoma regionų plėtros taryboms suteikti juridinio asmens statusą ir savarankiškus įgaliojimus. Naikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros planus numatoma įtraukti į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą. Taip pat siūloma nustatyti naują regioninės politikos įgyvendinimo teritorinį tipą – funkcinę zoną. Tai būtų ekonominiais ar socialiniais ryšiais pasižyminti ir bendrai naudojamą infrastruktūrą bei paslaugų tinklą turinti teritorija, kurios paskirtis numatyta regionų plėtros planuose.
Pasmerkti Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos bandymai perrašyti istoriją. „2020 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje matome bandymus paskelbti negaliojančiu Rusijos Federacijos teritorijoje 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą „Dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“. Šiuo nutarimu Sovietų Sąjunga pasmerkė Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir pripažino juos niekiniais, taip pat pripažino įvykdžiusi agresiją prieš trečiąsias šalis, įskaitant Baltijos valstybes“, – teigiama Seimo priimtoje rezoliucijoje.
Seimas atkreipė dėmesį, kad Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos veiksmais, kuriais siekiama atšaukti minėtąjį SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą, būtų reabilituojamas tiek sovietinis, tiek nacistinis totalitarinis režimas, neigiant jų tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus sudarant ir įgyvendinant Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus.
„Tokiais sisteminiais istorinio revizionizmo veiksmais Rusijos Federacijos Valstybės Dūma siekia pateisinti Rusijos Federacijos dabartinę agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, kvestionuoti kaimyninių šalių valstybingumą remiantis „artimojo užsienio“, „rusų pasaulio“ ir „tėvynainių gynimo“ koncepcijomis, skatinti nepasitikėjimą tarp Vakarų bendruomenės, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO, dešimtmečiams pereiti į konfrontaciją su Vakarais“, – pabrėžiama priimtame dokumente. Seimas pakvietė tarptautinę bendriją pasmerkti ir užkirsti kelią Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos vykdomiems tarptautinės teisės pažeidimams, mėginimams kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus. Už šią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo visi posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
Laisvės kovų atminimo apsauga. Seimo nariai Kazys Starkevičius, Andrius Navickas, Arvydas Anušauskas ir Andrius Kupčinskas kreipėsi į Ministrą Pirmininką, susisiekimo ministrą, Automobilių kelių direkciją ir Prienų rajono savivaldybės merą dėl panaikintos nuorodos į brigados generolo Kazio Skučo memorialo vietą. Prieš aštuoniasdešimt metų birželio 15-ąją brigados generolas, Lietuvos kariuomenės savanoris ir kūrėjas Kazys Skučas tapo pirmąja Lietuvos okupacijos auka, kartu su Saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu pasmerkti mirčiai sovietų kalėjime. Natūralu, kad, minint Okupacijos ir genocido dieną, daugelis Lietuvos žmonių nori pagerbti šio iškilaus Lietuvos patrioto atminimą ir aplankyti memorialą, esantį jo gimtajame Prienų rajono Mauručių kaime.
Seimo narys K. Starkevičius, buvusi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė su kitais politiniais kaliniais ir tremtiniais bei Virginija Skučaite birželio 15 d. aplankė Kazio Skučo memorialą ir padėjo gėlių. Seimo nariai džiaugiasi, kad yra įrengtas memorialas, tačiau rasti jį Mauručiuose, jei kas pirmą kartą norės jį aplankyti, labai sudėtinga. Nėra jokios informacijos sovietų nugriautos Kazio Skučo gimtosios sodybos vietos link. Memorialas nėra tinkamai saugomas, ne kartą buvo nuniokotas. Automobilių kelių direkcija lentelę su nuoroda į memorialą buvo įrengusi, bet vėliau ji dingo ir niekas iki šiol nepasirūpina pastatyti naują.
Dėl Austėjos Landsbergienės vieno euro vertės sandorio grupė Seimo narių kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Grupė Seimo narių kreipėsi dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo, sudarius vieno euro vertės sandorį, kai vien sklypo rinkos vertė yra 1,3 mln. eurų.
Kadangi toks sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstama veika. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos Austėjos Landsbergienės valdomos įmonės į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį.
Seimo narių kreipimąsi lėmė siekis gauti atsakymus į klausimus dėl A. Landsbergienės vieno euro vertės sandorio po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo buvo kreipiamasi į VMI, prieštaraujančiu Konstitucijai, taip apsaugodamas Gabrieliaus Landsbergio šeimą nuo mokestinio tyrimo, tačiau kartu atimdamas galimybę visuomenei išsklaidyti abejones ir sužinoti tikrąsias su konservatorių Landsbergių šeima susijusio sandorio aplinkybes.
Ekologinis incidentas Gardine. Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, ragindamas įsikišti, aiškinantis incidentą kaimyninėje Baltarusijoje. Kreipimesi teigiama, kad, remiantis birželio 15 d. žiniasklaidos pranešimu, Nemune, ties Gardinu (Baltarusijoje), masiškai gaišta žuvys ir kiti vandens gyvūnai. Spėjama, kad įvyko rimtas ekologinis incidentas, o dėl nedidelio atstumo iki Gardino, jo pasekmės gali būti juntamos ir Lietuvoje.
„Labai svarbu, kad Lietuva tiesiogiai pagal galimybes dalyvautų aiškinantis padėtį, nes praktika liudija, kad Baltarusijos valdžia ne visada atvirai kalba apie įvykusius incidentus, dažnai turinčius neigiamų pasekmių Lietuvai“, – teigia A. Ažubalis. Jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių, Baltarusija privalo juos atlyginti.
Netektis. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė užuojautą tapytojo, buvusio Vilniaus dailės akademijos rektoriaus Vincento Gečo artimiesiems. „Vincento Gečo tapybos darbai apskriejo visą pasaulį, kartu nešdami ir Lietuvos vardą. Jo darbai liks neatsiejami nuo šiuolaikinės lietuvių tapybos istorijos,“ – teigė parlamento vadovas.