Profesorei Irenai Veisaitei – aukščiausias Vokietijos apdovanojimas

Birželio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko profesorės Irenos Veisaitės apdovanojimo Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didžiuoju kryžiumi šventinė ceremonija.

12 Irena Veisaite. Aleksandros Jacovskytės nuotr
Irena Veisaite. Aleksandros Jacovskytės nuotr.

Aukščiausias Vokietijos apdovanojimas buvo suteiktas dar kovo 1 d. Vokietijos Federalinio Prezidento nutarimu, tačiau ši šventė atidėta dėl karantino.

Germanistė, literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė yra žymi Lietuvos visuomenės veikėja. Ji ragina visuomenę atvirai kalbėti apie holokaustą, pasisako už Lietuvos kultūrinį dialogą su Vokietija ir susitaikymą. Jos nuopelnai, skatinant Vokietijos ir Lietuvos kultūros mainus, yra ypač svarūs.

Irena Veisaitė gimė 1928 m. Kaune. Nacių okupacijos metais ji, kaip žydų vaikas, pateko į Kauno getą ir neteko motinos. Dėka jos tėvų draugų lietuvių ji buvo išgelbėta iš geto ir atsidūrė Vilniuje. Ją priglaudusi moteris, kurią Irena vadino antrąja savo motina, 1946 m. buvo suimta ir ištremta į Sibirą.

 

Bėgdama nuo sovietų saugumo persekiojimo, I. Veisaitė atsidūrė Maskvoje. Čia studijavo germanistiką. 1953–1997 m. dėstė Vakarų Europos ir vokiečių literatūros istoriją Vilniaus pedagoginiame institute. 1963 m. tuometiniame Leningrade apgynė disertaciją apie vėlyvąją Henriko Heinės lyriką. 1999 m. tapo Vilniaus pedagoginio universiteto garbės profesore.

Irena Veisaitė yra daugybės straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje autorė, nuolat skatinusi vokiečių kultūros ir literatūros sklaidą Lietuvoje, aktyviai dalyvavusi politinėse diskusijose ir palaikiusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėją. Ji visuomet plėtojo kultūros, švietimo ir tarptautinių mainų idėjas, aktyviai skatino Tomo Mano kultūros centro Nidoje įkūrimą ir veiklą, 1998–2002 m. vadovavo šio centro kūrimui.

I. Veisaitė ypač rėmė idėją, kad Vilniuje būtų įkurtas atskiras J. V. Gėtės vokiečių kultūros institutas. Visuomeniniais pagrindais aktyviai dirbo daugelyje organizacijų, tokiose kaip UNESCO Lietuvos nacionalinis komitetas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Meno taryba, komitetas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Šaltinis: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados pranešimas spaudai

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.