Šiaulių oro uostas ir kiti projektai
Birželio 3 d. Seimo nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Šiaulių miesto investicinių projektų įtraukimo į ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą „Ateities ekonomikos DNR planas“. Pagrindinis kreipimosi akcentas – dėl Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo ir prieigų į oro uostą įrengimo, riedėjimo tako rekonstravimo, teritorijos pritaikymo investicijoms pritraukti.
Kreipimesi Seimo nariai išsakė nuomonę, kad plano tikslų negalima pasiekti, jeigu tvarus, inovatyvus ekonomikos augimas, sudarantis sąlygas ekonominei ir socialinei gerovei, tolygiam Lietuvos vystymuisi, bus atskirtas nuo Lietuvos regionų. Parlamento nariai teigė, kad plane trūksta strategiškai nuoseklaus regionų vystymosi prioriteto, siekio panaikinti ekonominius, socialinius, infrastruktūrinius, investicinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos regionų. Būtent todėl parlamento nariai prašė atsižvelgti į Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visocko rašte „Dėl ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimo plano projekto“ (2020 m. gegužės 25 d. Nr. S-1864) pateiktus konkrečius investicinius pasiūlymus, paremtus konkrečiais argumentais ir visos Lietuvos vystymosi perspektyva, sąnaudų ir naudos analize, ir svarstyti galimybę skirti prašomų lėšų.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybė pati prisideda savo lėšomis, yra pasirengusi projektų įgyvendinimui, numačiusi būsimą pridėtinę vertę į tolimesnę miesto, regiono, Lietuvos raidą investavus prašomas lėšas ir įgyvendinus projektus. Šių projektų įgyvendinimas būtų puikus pavyzdys, kaip gali sinergiškai dirbti valstybė, savivalda ir privatus verslas, nes jau dabar privatus sektorius investuoja (darbai vyksta) 10 mln. eurų. Parlamentarai akcentavo, kad COVID-19 pandemija atskleidė ne tik esminius pokyčius globalioje ekonomikoje, bet ir poreikį revizuoti Lietuvos valstybės investicijas į regionus, kurie iš principo nebuvo matomi kaip inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo sektoriai.
Kreipimąsi inicijavo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas doc. dr. Stasys Tumėnas, o pasirašė aštuoniasdešimt keturi parlamento nariai. „Džiaugiuosi kolegų solidarumu, supratimu, kad Lietuvos ateitis ir pažanga priklauso ir nuo valstybės strateginės raidos, ir nuo regionų vystymosi, ir nuo visų Lietuvos piliečių. Retas atvejis, kai Seime idėjai, projektui taip vieningai pritaria skirtingų partijų atstovai, kurie supranta idėjos svarbą ir neabejoja sėkme regionui, Šiaulių miestui ir visai valstybei“, – sakė Stasys Tumėnas.
Ar vėl grįžtame prie „vieno miesto Lietuvos“?
Statistikos departamentui paskelbus, kad vien 2019 m. regionuose buvo panaikinta 5,7 tūkst. darbo vietų, finansuojamų iš biudžetų, o Vilniaus apskrityje įkurta per 3,4 tūkst. naujų, Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis ragina Vyriausybę keisti darbo vietų politiką. „Nuo 2016 m. ne Vilniuje valstybės finansuojamų darbo vietų buvo panaikinta apie 15 tūkstančių. Tai labai didelis smūgis regionams, kur darbo rasti yra sunkiau ir atlyginimai – mažesni. Gal tos darbo vietos nereikalingos? Reikalingos, bet jos buvo perkeltos į Vilnių. Tokia valstybės politika yra neišmintinga ir skatina gyventojus emigruoti ar keltis į sostinę. Tą rodo ir skaičiai. Vien pernai Vilniuje gyventojų padaugėjo 10 tūkst., kai daugumoje mažesnių miestelių matėme tik gilėjančias demografines problemas“, – kalbėjo parlamentaras.
Valstybės finansuojamų darbo vietų Lietuvoje 2019 m. buvo per 308 tūkst., daugiausia Vilniaus apskrityje – 123 tūkst. „Galėtume pasimokyti iš kitų šalių, pirmiausia, Danijos, kur valstybė kryptingai iškelia valstybės finansuojamas darbo vietas į mažesnius miestus tam, kad paskatintų vietos ekonomiką. Gerai, kad Vyriausybė centralizuoja ir optimizuoja buhalteriją, personalo valdymą, kitus ūkio reikalus, bet kodėl darbo vietos būtinai keliamos į Vilnių? Buhalterių galima rasti ir Šiauliuose, ir net Kelmėje. Karantinas ir darbas iš namų tik dar kartą patvirtino, kad daug darbų galima padaryti iš nutolusių darbo vietų, nebūtina fiziškai būti sostinėje“, – teigia prof. K. Masiulis.