1. Hitlerinei Vokietijai atplėšus Klaipėdą, 1939 m. gegužės 1 d. iš uostamiesčio persikėlęs Prekybos institutas tapo Šiaulių prekybos institutu, kuris padėjo pagrindus akademinės minties raidai Šiauliuose. Šis institutas veikė iki 1943 m.
2. 1948–1954 m. Šiauliuose veikė Mokytojų institutas. Tai dvimetė, nepilna aukštoji mokykla, rengusi specialistus septynmetėms mokykloms. 1954–1997 m. veikė Pedagoginis institutas, aukštoji mokykla, kurioje studentai mokėsi 4–5 metus. Buvo rengiami švietimo darbuotojai ikimokyklinėms, neįgaliųjų vaikų įstaigoms, pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai. Devintojo dešimtmečio pabaigoje institute jau buvo daugiau kaip dvidešimt įvairių specialybių ir specializacijų.
3. Nuo 1959 m. Šiauliuose veikė ir Kauno politechnikos instituto (vėliau – Kauno technologijos universiteto) fakultetas, rengęs inžinierius šalies ūkiui.
4. 1988 m. vasarį, pirmajame tarybos posėdyje buvo priimtas Instituto statutas, kurio tikslas – demokratiškai pertvarkyti Instituto valdymą. Tai buvo pirmasis naujas statutas Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1988–1990 m. instituto bendruomenė buvo aktyvi tautinės kultūros atgimimo procesų dalyvė.
5. 1996 m. vasario 23 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos „Salduvės“ skyriaus iniciatyva surengta diskusija apie Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakulteto reorganizavimą.
6. 1997 m. rugsėjo 1 d. įkurtas Šiaulių universitetas. Pirmuoju rektoriumi išrinktas prof. Vincas Laurutis.
7. 2004 m. Šiaulių universitetas pasirašė Didžiąją universitetų chartiją ir tapo Europos universitetų asociacijos (EUA) nariu.
8. 2005–2007 m. Šiaulių universitete studijavo beveik 11 tūkst. studentų. 2012–2016 m. buvo 8 fakultetai: Edukologijos, Gamtos mokslų, Humanitarinis, Matematikos ir informatikos, Menų, Socialinės gerovės ir negalės studijų, Socialinių mokslų, Technologijos. Veikė Tęstinių studijų institutas, Nuotolinių studijų centras; 29 katedros, 12 fakultetinių mokslo centrų: biologinių tyrimų, biomedicininės inžinerijos, ekonominių tyrimų, energetikos ir ekologiškai švarių technologijų, edukacinių tyrimų, fizikinių procesų modeliavimo, gamtamokslinio ugdymo tyrimų, kaimo plėtros, menotyros, socialinių tyrimų, specialiojo ugdymo, Šiaurės Lietuvos tyrimų, Europos studijų institutas.
9. 2016 m. kovo 22–24 d. Šiaulių universiteto veiklą vertino tarptautinė ekspertų grupė iš Vokietijos, Austrijos, Estijos, Suomijos ir Lietuvos, vadovaujama profesoriaus Andreaso Knorro. Ekspertai visas keturias universiteto veiklos sritis – strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo ir meno veiklą bei poveikį regiono ir šalies raidai – įvertino teigiamai ir Šiaulių universitetas buvo akredituotas maksimaliam 6 metų laikotarpiui. (Šis laikotarpis turėjo pasibaigti 2022 m. pavasarį.)
Šiaulių universitete buvo vykdomos ne tik bakalauro (pirmosios pakopos), magistrantūros (antrosios pakopos) ir doktorantūros (trečiosios pakopos) studijos, bet ir tęstinis mokymas, neformalaus visuomenės švietimo programos, papildomosios studijos, programos kolegijų absolventams, ketinantiems studijuoti magistrantūroje. Universitete buvo atliekami moksliniai humanitarinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir socialinių mokslų tyrimai, leidžiama 15 tęstinių mokslo žurnalų, iš kurių 13 buvo referuojami tarptautinėse duomenų bazėse. Šiaulių universitetas bendradarbiavo su 130 pasaulio aukštojo mokslo institucijų, tarptautiniams studentams siūlė 8 bakalauro programas anglų kalba ir 3 programas rusų kalba. Studentams iš užsienio taip pat buvo siūloma 15 magistro studijų programų anglų ir rusų kalbomis.
10. Vienas iš Šiaulių universiteto prioritetų buvo tarptautiškumo plėtojimas. Bendradarbiauta su daugiau kaip 160 socialinių partnerių Lietuvoje ir užsienyje, pasirašyta per 150 bendradarbiavimo sutarčių su užsienio šalių aukštojo mokslo institucijomis. Bendras „Erasmus+“ partnerių skaičius – 103 institucijos iš 33 valstybių.
11. Šiaulių universiteto absolventų (nuo aukštosios mokyklos įkūrimo iki 2019 m.) buvo beveik 66,7 tūkst. Likvidavus universitetą, ši akademinė bendruomenė nebeteko savo Alma Mater.
Numatoma, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VUŠA) mokysis apie 900 studentų. Kaip šią Seimo jau patvirtintą Šiaulių universiteto „optimizaciją“ pavadins netolimos ateities istorikai?
Nuoroda
Lietuvos Respublikos Seimo nario doc. dr. Stasio Tumėno pasisakymas Seime dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto: