„Norvegijoje tokia gyvenvietė, kaip Eičiai (Tauragės r.), būtų laikoma prestižine. Išvydęs ją, supratau, kad tai yra durpėmis apneštas brangakmenis, kurį tereikia nublizginti“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas, Eičių bendruomenės „Karšuva“ pirmininkas Simas Gaidelionis.
Mažiau nei prieš pusantrų metų po dešimtmečio emigracijos grįžęs į Lietuvą ir su šeima apsigyvenęs Eičiuose, Simas įrodė, kiek daug žmogus gali nuveikti, kai kryptingai siekia užsibrėžto tikslo, o jei nežino, kaip tai padaryti, tiesiog ima ir mokosi.
Atokios Tauragės rajono Eičių gyvenvietės išskirtinumą geriausiai galima suvokti žvelgiant iš paukščio skrydžio. Tai – nedidelė miško proskyna Karšuvos girios platybėse. Joje stovi keturi daugiabučiai, dar sovietmečiu statyti Laukėsų durpyno darbininkams, buvę šios įmonės administracinis ir gamybinis pastatai, mokykla ir vos keturios Lietuvos kaimams ar miesteliams įprastos sodybos. Gyvenvietėje gyvena 346 žmonės, iš kurių – 66 pensinio amžiaus. Iki Tauragės nuo Eičių – 15 km miško keliu, iki Jurbarko – 20 km. Kitaip tariant, visiškas užkampis. Tačiau su vienminčių būreliu Simas užsimojo Eičiuose sukurti šiuolaikiškos, kaip jis pats sako, norvegiškos gyvensenos modelį. Ir akivaizdu, kad šiai bendruomenei sekasi.
Kaip Jūsų šeima atsidūrė Eičiuose?
Pirmoji mano specialybė – informatika. Per 2009 m. krizę netekęs darbo, emigravau į Norvegiją. Išmokau norvegų kalbą ir pradėjau dirbti tarptautinėje angarų gamyba ir statyba užsiimančioje įmonėje. Susipažinęs su Eičiuose gyvenusia būsima žmona Ieva, pradėjau pas ją važinėti. Gyvenvietė man iš pirmo žvilgsnio pasirodė idealiai „norvegiška“: aplink – natūrali gamta, puikios sąlygos fiziniam aktyvumui, vaikų auginimui, ekologinei daržininkystei. Kai sukūrėme šeimą ir gimė sūnus Matas, nė akimirkos neabejojome, kad savo ateitį kursime tik Eičiuose. Kadangi pirmaisiais metais čia apsigyvenęs buvau norvegiškose tėvystės atostogose ir turėjau laisvesnio laiko, spėjau nuveikti tiek, kad eičiškiai mane išsirinko bendruomenės pirmininku.
Po ilgokos pertraukos vėl tapote studentu – esate VDU Žemės ūkio akademijos Kaimo plėtros administravimo programos magistrantas. Kodėl Jums to prireikė?
Lietuvoje yra begalė tiek nacionalinės, tiek europinės paramos formų kaimo bendruomenėms, neformaliam vaikų ir jaunimo ugdymui, socialinių verslų plėtrai. Tačiau man trūko teorinių žinių apie tai, kaip administruojama viešoji parama, kaip rengti projektus ir savo bendruomenės poreikius įtraukti į regiono raidos strategiją. Šiuo metu jau esu Tauragės rajono savivaldybės Vietos veiklos grupės narys. Gavau kvietimą dalyvauti, rengiant 2023–2030 m. savivaldybės strateginės veiklos planą. Neabejoju, kad daugiausia dėmesio skirsime bioekonomikos plėtrai ir žaliosios energetikos projektams. Eičiuose ateityje planuojame naudoti tik atsinaujinančią elektros energiją, kuri visiškai patenkintų gyvenvietės poreikius, t. y. sieksime tapti Europos Komisijos finansuojamos programos „Smart Rural“ dalyviais, lietuviškai tariant, „išmaniuoju kaimu“.
Kokius projektus, keičiančius vietos bendruomenės gyvenimą, vos daugiau nei per metus jau pavyko įgyvendinti?
Beveik visi Eičiuose gyvena daugiabučiuose, bet turime sklypus daržui. Šis pavasaris yra pirmasis, kai mūsų žmonėms nereikėjo į rankas imti kastuvo. Parengę projektą ir gavę finansavimą socialinio verslo plėtrai, įsigijome traktoriuką. Kol kas jį ir vairuoju, nes pagal projektą buvo sukurta tik viena darbo vieta. Žmonės šia paslauga labai džiaugiasi. Vasarą planuojame atsisakyti ir seniūnijos iki šių metų teiktos šienavimo paslaugos – šienausiu pats. Taip sutaupysime savivaldybės lėšų, kurios galės būti panaudotos, pavyzdžiui, įrengiant naują gėlyną. Pagal projektą ką tik įsigijome mikroautobusą. Juo Eičių senjorams bus patogu nuvykti į rajono centrą pas gydytojus ar apsipirkti.
Gyvenvietėje yra stadionas, nauja vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai. Mokyklos sporto salėje žiemos pabaigoje organizavome fizinio aktyvumo užsiėmimus gyventojams, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Buvo numatyta, kad penkias savaites juos nemokamai ves iš miesto atvykstantis treneris. Tačiau šios veiklos populiarumas buvo toks didelis, kad išsiprašėme savivaldybės dar bent kelioms savaitėms pratęsti Visuomenės sveikatos biuro sutartį. Dėl karantino apribojimų ši veikla, deja, laikinai nutrūko, bet neabejoju, kad, jam pasibaigus, bus tęsiama, nes žmonėms vis labiau ima patikti laisvalaikį leisti aktyviai ir turiningai.
Jau esame parengę projektą ir pateikę paraišką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – atnaujinti mokyklos sporto salę ir įrengti joje treniruoklius, kad bendruomenės nariai aktyviai galėtų leisti laiką ir žiemos mėnesiais. Įsigytu mikroautobusu norėtume nemokamai važinėti ir į naująjį Tauragės baseiną, kuriame mūsų lauktų plaukimo treneris. Tikimės, kad artimiausiu laiku sulauksime teigiamo šio projekto vertinimo.
Didžiulė Lietuvos regionų problema – nedarbas ir gyventojų užimtumas. Kaip jį sprendžiate Eičiuose?
Čia veikia pradinė mokykla, kurioje pamokos vaikams baigiasi jau apie 13 val., todėl jaunos mamos iki šiol neturėjo galimybės visai dienai išvažiuoti į miestą dirbti. Naujausias mūsų jau įgyvendintas sumanymas – vaikų dienos centras, kuris veiks iki 18 val.
Galvodami apie ateitį, planuojame gyvenvietėje kurti socialinius verslus, galbūt užsiimti ir ekologiškų gamtos produktų gamyba. Tariamės su vietos girininkija dėl dviračių takų ženklinimo aplinkiniuose miškuose. Jei atvyks dviratininkų iš miesto, tikėtina, kad jiems norėsis ir pailsėti, ir užkąsti, ir vietinių produktų įsigyti. O tai – nauja galimybė vietos verslams. Kviesimės ne tik dviratininkus. Pas mus yra laisvų žemės plotų, tad, jei miestiečiai nenori persikelti į Eičius gyventi, jie bent gali vasaromis atvykti ir užsiimti daržininkyste.
Nesu nutraukęs ryšių ir su savo buvusia darboviete Norvegijoje. Šiuo metu kaip „Karšuvos“ bendruomenės atstovas teikiu jai konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas. Jei įmonės veikla Lietuvoje įsibėgės, tikiuosi, joje rasis darbo vietų ir eičiškiams.
Ar besikeičianti gyvenvietė pastaruoju metu sulaukia naujų gyventojų?
Sulaukia. Ir tai ypač džiugina. Tauragėje jaunai šeimai įsigyti butą kainuotų apie 30 tūkst. eurų, o pas mus tokį patį galima nusipirkti už 5–10 tūkst. eurų. Sąlygos čia gyventi yra kurortinės. Tuo jau įtikinome ir kelias jaunas savo giminaičių ir bičiulių poras. Sulaukėme ir garbaus amžiaus sutuoktinių šeimos. Ji įsigijo butą Eičiuose. Žmonės atvažiuoja ir pamato, kad čia gyventi patogu, saugu ir gražu.