Plečiamas Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose mokslo tinkluose. Lietuva prisijungė prie dviejų tarptautinių biomedicinos ir biotechnologijų mokslo tinklų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius inicijavo narystę „Instruct“ ir „BBMRI“ infrastruktūrose, kurių veikla itin svarbi naujų mokslo atradimų plėtrai ir globalių iššūkių, įskaitant ir koronaviruso pandemiją, sprendimui. Jis pabrėžia, kad dalyvavimas tarptautinėse infrastruktūrose sudarys Lietuvos mokslininkams sąlygas naudotis bendrais ištekliais siekiant bendrų tikslų.
„Instruct“ – tai struktūrinės ląstelių biologijos infrastruktūra, leidžianti fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų bendruomenei naudotis jos mokslinių tyrimų centruose sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, dalyvauti mokymuose ir gauti finansavimą moksliniams tyrimams bei stažuotėms. Lietuvai „Instruct” infrastruktūroje atstovaus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
„BBMRI“ – tai sveikatos mokslų srities infrastruktūra, kurios nariams suteikiama galimybė naudotis kitų šalių narių koordinuojamais biologinių ėminių bankais ir biomolekuliniais ištekliais. Lietuvai „BBMRI“ infrastruktūroje atstovaus Nacionalinis vėžio institutas.
Ministras taip pat patvirtino Lietuvos ketinimą prisijungti prie lazerių mokslo infrastruktūros „ELI”. Tai pirmoji tarptautinė technologijos mokslų srities infrastruktūra, kurios nariams suteikiama galimybė naudotis pažangiausiomis aukšto galingumo bei intensyvumo lazerinėmis technologijomis ir bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais vykdant mokslinę veiklą. Lietuvai „ELI“ infrastruktūroje atstovaus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ir Fizinių ir technologijos mokslo centro konsorciumas.
Lietuva nacionaliniu lygmeniu iki šiol jau buvo įsitraukusi į 5 tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras: Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją CERN, Europos molekulinės biologijos konferenciją, Europos molekulinės biologijos laboratoriją, Europos socialinių tyrimų tinklą „ESS“ ir bendrąją kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūrą „Clarin“.
Tarptautinė fizikos olimpiada atidėta. Pasaulyje siaučiantis COVID-19 virusas pakoregavo ir vieno didžiausių šiais metais Lietuvoje turėjusių vykti mokslo renginių planus. Liepos mėnesį Vilniuje planuota rengti tarptautinė fizikos olimpiada perkeliama į 2021 m. liepą. Šiais metais renginyje organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 700 svečių iš 95 pasaulio valstybių.
„Ruošdamiesi tarptautinei fizikos olimpiadai dėjome daug pastangų ir darbo. Tačiau dėl visą pasaulį sukrėtusios pandeminės situacijos, kai įvairiose valstybėse buvo įvestas karantinas, atšaukti skrydžiai, daugelyje šalių nevyko nacionalinės olimpiados, per kurias atrenkami olimpiados dalyviai, šiais metais labai lauktas renginys negalės įvykti. Vis dėlto kalbėjomės su tarptautine olimpiados bendruomene, sutarėme, kad šią mokslo šventę perkeliame į kitų metų vasarą. Už supratingumą ypač dėkojame šalims, kuriose turėjo vykti ateinančių metų olimpiados“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Olimpiadoje mokiniai sprendžia teorines ir praktines užduotis, kurias mūsų šalyje vyksiančiai olimpiadai rengia Vilniaus universiteto mokslininkai.
Tarptautinė fizikos olimpiada (angl. International Physics Olympiad, IPhO) – didžiausias fizikos renginys jaunimui, leidžiantis susipažinti mokiniams iš viso pasaulio, pasitikrinti savo mokymosi rezultatus fizikos srityje ir ateityje rinktis fizikos studijas. Šiais metais pirmą kartą mūsų šalyje turėjusią vykti 51-ąją tarptautinę fizikos olimpiadą Lietuvoje organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus universitetas.
Daugiau informacijos: Viktorija Kalaimaitė, el. paštas viktorija.kalaimaite@lmnsc.lt. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, tel.: (8 5) 277 3614, (8 674) 78 881, www.lmnsc.lt.
Fizinių ir technologijos mokslų centras pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui Fizinių ir technologijos mokslų centrą pertvarkyti iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Teisinio statuso pakeitimas leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui efektyviau skatinti aukštųjų technologijų pramonės plėtrą. Pertvarkius centrą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bendradarbiaujant su ūkio subjektais, socialiniais partneriais, komercializuoti intelektinės veiklos nuosavybę, steigti kitus juridinius asmenis, atstovybes, mokslo ir technologijų parkus, atsakingiau disponuoti lėšomis ir turtu.
Fizinių ir technologijos mokslų centras 2019 m. aktyviai įsitraukė į Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos veiklą. Šiuo metu centras yra vienintelis Baltijos šalyse, priimtas į šią asociaciją. Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru ir Lietuvos energetikos institutu yra įkūrę skėtinę taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją. Šių organizacijų misija – kuo efektyvesnis mokslo žinių perdavimas pramonei. Jos ne tik plėtoja aukšto lygio mokslą, atlieka fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir teikia inovacines paslaugas, kuria aukštųjų technologijų įmones. Centro pasirinkti veiklos prioritetai: mokslo kapitalizacija, klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos sritys.
Pedagogikos studentams – skatinančios stipendijos. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui skirti pedagogikos studentams 300 eurų stipendijas. Tai daroma siekiant skatinti gabius ir motyvuotus stojančiuosius rinktis pedagogo profesiją. Visi, 2020 m. įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, bus skatinami 300 eurų stipendijomis – tokios stipendijos bus skiriamos tiek įstojusiems į bakalauro studijas, tiek ir į profesines pedagogikos studijas. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, ministro nustatyta tvarka stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.
Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos būtų mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas. Tam numatoma skirti per 1 mln. eurų.
Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus