Tikslinės stipendijos. Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sukurti įstatyminį pagrindą (stipendijos mechanizmą), leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis darbo rinkoje reikiamas specialybes.
„Tai yra labai reikalinga priemonė. Galbūt ir savalaikė, jeigu nepavėluota, bet kartais geriau vėliau negu niekada. Tikslinės stipendijos išties gali paskatinti mūsų jaunus žmones, ir dabar baigiančius mokyklą, ir galbūt prieš kelerius metus baigusius, kurie dar buvo neapsisprendę stoti į aukštąsias mokyklas, pasirinkti būtent tas profesijas, kurių šiandien mums labai trūksta“, – pritarti projektui kvietė Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
Tikslinės stipendijos būtų mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų. Mokslo ir studijų įstatyme siūloma nustatyti, kad šios stipendijos galėtų būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas studijų prioritetines kryptis, valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą.
Profesinio mokymo įstatyme siūloma įtvirtinti, kad tikslinės stipendijos gali būti mokamos mokiniams, įstojusiems į Vyriausybės patvirtintas prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas, valstybės finansuojamas vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą.
Tikslinė stipendija būtų mokama neturintiems akademinių skolų studentams (mokiniams) ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų (mokymosi) laikotarpį, bet ne ilgiau nei studijų (mokymo) programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, grupes ar studijų programų grupes nustatytų Vyriausybė. Tikslines stipendijas administruotų Valstybinis studijų fondas. Šiuo metu didžiausia stipendija profesinėse mokyklose yra 28 eurai 80 centų. Siūloma, kad teikiamos nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu. Įpusėjus birželiui, fiksuojamas didelis profesinio mokymo populiarumas – šiemet norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė beveik 6,4 tūkst. stojančiųjų. Tai 40 proc. daugiau nei tokiu pačiu laiku pernai. 2019 m. birželio viduryje, siekdami mokytis profesinio mokymo įstaigose, buvo užsiregistravę 4,6 tūkst. stojančiųjų.
Tarp stojančiųjų populiariausios paslaugų asmenims, sveikatos priežiūros ir inžinerijos profesijų sritys. „Stojančiųjų dėmesio susilaukia ir šių metų profesinio mokymo naujovė – galimybė profesijos mokytis gimnazistams, mokslus derinant dviejose mokyklose: bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Šiuo metu jau sulaukta 97 tokių paraiškų.
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją, ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, nusprendę pasirinkti modulinį profesinį mokymą, mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis dalį programos, t. y. vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje, gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų. Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga sudarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį. Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.
Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį, šiemet daugiau vietų skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui bei vairuotojų rengimui. Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4 935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3 540, transportui ir saugojimui – 2 790, statybai – 2 025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1 110. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus