Lietuvoje finansinių technologijų sektorius yra vienas pažangiausių pasaulyje. Vilnius neseniai tapo didžiausiu reguliuojamų finansinių technologijų (angl. fintech) įmonių centru Europos Sąjungoje, o parankiais šalies įstatymais jau džiaugiasi ir didžiausios pasaulio finansų bendrovės.
UAB „Egroup EU“, kuri valdo prekės ženklą „Creditonline“, vadovo Juozo Rupšio teigimu, galime didžiuotis, kad prie skaitmenizavimo lietuviai ir čia veikiančios finansų įmonės nuolat prisitaiko vieni pirmųjų pasaulyje, nors kol kas šio savo pranašumo dar neišnaudojame.
Finansavimą gauti nelengva, tačiau finansinių technologijų bendrovės šią situaciją keičia
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje net 13 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų skundžiasi prasta prieiga prie finansavimo išteklių, tačiau didžiulis kiekis finansinių technologijų bendrovių šią situaciją nuolat gerina. 2019 m. Lietuvos banko apklausoje net 27 proc. apklaustų įmonių atstovų nurodė jaučiantys alternatyvaus finansavimo poreikį, o finansinių paslaugų įmonių asociacijos statistika rodo, kad nebankinio finansavimo augimas pastebimas ir privačiame sektoriuje.
J. Rupšio teigimu, finansinių paslaugų rinkoje Lietuva technologiškai neatsilieka nuo kitų Europos šalių: „Mes į Europos rinką įnešame daugiau naujovių, nei pasiimame. Mūsų šalies finansinių technologijų lygis – aukštas: blokų grandinės (angl. blockchain), kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir kitos sąvokos Lietuvoje vartojamos jau kurį laiką, kai užsienio įmonės šias technologijas įvaldyti pradėjo vėliau. Privalome šią lyderystę saugoti.“
Technologiškai pirmaujame, bet užsienio šalių bijome
Vis tik finansavimo trūkumą finansinių technologijų bendrovės galėtų padėti išspręsti dar efektyviau, jeigu nepabijotų greičiau žengti į užsienio rinkas: „Reikia tapti globaliais rinkos žaidėjais ir taip skatinti didesnį konkurencingumą. Europos rinkoje finansavimo trūkumo problema yra žymiai mažesnė, nes daugelyje šalių – didesnė konkurencija. Lietuvos finansų bendrovės dažnai siūlo ypač pažangius technologinius sprendimus, tad joms nereikėtų bijoti užsienio rinkų“, – problemos sprendimą siūlo J. Rupšys.
Ir nors Lietuva negali skųstis finansinių bendrovių gausa, tačiau čia yra vos keli dideli rinkos žaidėjai, todėl susidaro situacija, kurioje dominuoja kelios įmonės. Ši problema galėtų būti išsprendžiama ne tik Lietuvos įmonėms plečiantis užsienyje, bet ir suteikiant galimybę užsienio bendrovėms lengviau įeiti į Lietuvos rinką. „Kreditavimo rinkoje nėra laisvo judėjimo. Europos Sąjungos įstatymai riboja finansinių bendrovių konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių, bet pamažu judame paprastesnės rinkos link. Didesnė konkurencija finansų sektoriuje Lietuvai būtų tik į naudą“, – pasakoja J. Rupšys.
Naujovės kardinaliai keičia įmonių įpročius
Finansinių technologijų įmonės šiuo metu labai daug dėmesio skiria finansinių technologijų sprendimams. Būtent šios naujovės suteikia daugiausia naudos, nes leidžia sukurti glaudesnį ryšį su partneriais ir teikti paslaugą efektyviau. Be abejo, kartais nutinka ir taip, kad įmonių darbuotojus prie naujovių tenka pratinti, tačiau Lietuvos verslas technologijoms yra imlus ir po trumpo apsipratimo grįžti į senuosius sprendimus nebenori.
FINCO direktorius Šarūnas Frolenko aiškina, kad technologijos ypač greitai keičia finansų bendrovių partnerių įpročius: „Jie keliasi į skaitmeninę erdvę, o finansinių technologijų bendrovės konkuruoja, kurios tas naujoves pritaikys greičiau. Tai skatina tolimesnę pažangą ir sukuria galimybę Lietuvai tapti finansinių paslaugų lydere Europoje.“
Ateityje – daugiau nuotolinių paslaugų, saugumo ir dirbtinio intelekto
Nors kitose pasaulio rinkose finansinių paslaugų įmonės elgiasi kiek konservatyviau, Lietuvoje šios įmonės naujoves pritaiko pirmosios. J. Rupšio manymu, pandemija technologijų diegimą Lietuvoje ir pasaulyje tik labiau paskatins: „Vartotojai pasiruošę priimti naujoves, todėl finansų įmonės vis daugiau paslaugų teiks nuotoliniu būdu. Be abejo, valdžiai reikėtų greičiau reaguoti į pokyčius ir sukurti tokiai dinamiškai aplinkai palankius įstatymus, tačiau dabar ypač parankus laikotarpis finansinių paslaugų veiklos efektyvumo gerinimui naudoti naująsias technologijas.“
Tikimasi, kad jau netolimoje ateityje tarsi trys esminiai ramsčiai efektyvesniam ir saugesniam paslaugų teikimui bus pasitelkiamos trys naujos technologijos: didieji duomenys (angl. big data), dirbtinis intelektas ir blokų grandinių technologija. Dėl pirmųjų dviejų minėtų technologijų tokios operacijos, kaip kliento mokumo prognozavimas, taps visiškai automatizuotos. Tokių jautrių duomenų privatumas ir perdavimo greitis bus itin dideli ir tikslūs, todėl labai aktualus tampa duomenų saugumo klausimas, kurį spręsti gali blokų grandinių technologija.
„Finansų paslaugų sektoriuje mokumo vertinimui įrankį pristatėme dar prieš aštuonerius metus, tad tikimės, kad didieji duomenys ir dirbtinis intelektas kartu su blokų grandinėmis jau netrukus leis lengviau, sparčiau ir saugiau kurti individualius finansinius planus, paprasčiau ir greičiau gauti finansavimą“, – savo finansų sektoriaus ateities viziją apibendrino J. Rupšys.