Sparčiu tempu tobulėjančios technologijos gali atnešti sėkmę tik tada, kai jas įvertina rinka ir visuomenė. Technologijų plėtra turi didžiulį potencialą, tačiau šios galimybės atneša naujų pavojų ir didina atsakomybę. Diegiant technologines naujoves, reikia daugiau dėmesio skirti socialiniam kontekstui, kuriame jos bus pritaikytos. Tačiau, norint sėkmingai įgyvendinti daugelį socialinių naujovių, būtina ir technologijų plėtra. Akivaizdu, kad socialiniai ir technologiniai mokslai turi eiti kartu, o jų sinergija labiausiai atsiskleidžia technologiškuose universitetuose.
prof. Jelena Stankevičienė.
Simo Bernoto nuotr.
Technologijoms svarbūs socialiniai komponentai
Europos Sąjungos įgyvendinamoje mokslo tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ akcentuojama, kad ypač svarbu socialinius mokslus integruoti į technologijų bei gamtos mokslų studijas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. Jelena Stankevičienė pabrėžia, kad technologiniai universitetai – geriausia terpė tarpdisciplininiams ir daugiadisciplininiams moksliniams tyrimams ir studijoms, kuriose jungiasi inžinerijos, gamtos, socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Robotika ir internetinės technologijos jau sukėlė revoliucinius socialinius pokyčius ne tik komunikacijoje. Panašų poveikį daro sparčiai besivystančios biotechnologijos. „Anksčiau visus radikalius žmonių visuomenės pokyčius pirmiausia lėmė gamybos efektyvumo pokyčiai – nuo medžio, akmens prie garo, elektros ir gamybos automatizavimo. Taip vyko pramonės revoliucijos. Šiandien mokslo ir technologijų pokyčiai keičia ne tik gamybos procesus, bet ir ekonomiką, gamybos kultūrą ir pačią visuomenę. Todėl nepaprastai svarbu suprasti ir įtraukti socialinių bei humanitarinių mokslų komponentus, dar tik pradedant kurti naujas technologijas. Tik taip mokslo ir technologijų plėtra pasieks savo pagrindinį tikslą – tarnauti žmonijai ir išlaikyti tvarią aplinką“, – įsitikinusi Verslo vadybos fakulteto dekanė.
Technologijų ir socialinių žinių sąveika
Kuriant naujas technologijas, iškyla klausimas dėl jų taikymo taisyklių ir politikos. „Dabartinė situacija su COVID-19 pandemija sukėlė daug diskusijų. Galime pritaikyti technologijas ir stebėti užsikrėtusių žmonių judėjimą, nustatyti jų kontaktus, bet tai apriboja žmonių laisves ir paviešina asmeninę informaciją. Šiuo atveju svarbu išlaikyti ribą tarp kovos su pandemija ir žmonių laisvių bei teisių, nenukrypstant nuo demokratijos prie autokratijos. Priimant tokius sprendimus, svarbu ne tik technologijų išmanymas, bet ir socialinių mokslų žinios“, – pastebi J. Stankevičienė. Panaši dilema pastebima tarp IT sprendimų ir vartotojų privatumo išsaugojimo. Kyla klausimų, kaip apibrėžti vartotojų privatumą ir kaip tai turėtų būti įgyvendinta, kuriant programinę įrangą? Kokie kompromisai yra galimi? Tai sritis, kurioje socialiniai ir technologiniai mokslai turėtų glaudžiai bendradarbiauti.
VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė pažymi, kad technologijos ir didžiųjų duomenų analitika gali pasitarnauti, formuojant viešosios politikos sprendimus. „Pakankamai sunku įvertinti viešosios politikos sprendimų efektyvumą, ar iš tikrųjų priimti sprendimai veikia taip, kaip buvo numatyta. Renkant ir analizuojant didžiuosius duomenis, galima tai padaryti. Tačiau šalia socialinių mokslų, reikia ir statistikos, matematinio modeliavimo, socialinių procesų inžinerijos žinių. Pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos tendencijos. Reikia išsiaiškinti, kiek tai nulemiama aplinkosaugos politikos sprendimais, o kiek – žmonių sąmoningumu, vartojimo be atliekų (angl. zero-waste) populiarėjimu visuomenėje“, – klausimą diskusijai kelia pašnekovė.
Dar sudėtingesnės diskusijos vyksta, kai kalbama apie visuomenės vertybių pokyčius. Kyla klausimas, ką visuomenė galvoja apie imigraciją ir ką apie tai galvos netolimoje ateityje. Visuomenės vertybių suvokimas neabejotinai daro įtaką, kurias technologijas pasirinksime plėtoti ateityje. Socialinių ir moralinių normų raida yra svarbus socialinių mokslų aspektas, o jo studijos turėtų vykti kartu su kiekvienos technologijos, galinčios turėti poveikį visuomenei, plėtra.
VGTU mokslininkės įsitikinimu, socialiniai ir humanitariniai mokslai gali svariai prisidėti, kuriant inovacijas. Tai ypač pasakytina apie didelius projektus, smarkiai keičiančius visuomenės raidą. Kuo didesnis projektas ir numatomas techninis proveržis, kuo labiau tikėtinas ir didesnis socialinis poveikis, tuo glaudesnis turėtų būti socialinių ir technologinių mokslų bendradarbiavimas, nes socialiniai įgūdžiai buvo ir bus svarbūs.
Technologijų plėtra leidžia nuspėti, kad ateityje technologijos daug kur pakeis žmones. Technologiniai sprendimai leis efektyviau atlikti pasikartojančias operacijas, mažins darbuotojų poreikį gamybos procese. Tačiau kaip niekada išliks svarbūs socialiniai gebėjimai: gebėjimas dirbti komandoje, organizuoti darbą, pristatyti idėją, suprasti kitų kultūrų žmones.
„Ateityje reikės darbuotojų, ne tik išmanančių technologijas ar socialinius procesus, bet ir galinčių plačiau pažvelgti į šiuos reiškinius. Galimos dvi prieigos kryptys: žinoti visuomenės poreikius ir kurti technologijas, kuriomis tuos poreikius galima išspręsti. Arba giliai išmanyti technologijas ir galvoti, kokioms problemoms spręsti jas galima pritaikyti. Išliks inžinierių, gebančių paprastai ir suprantamai pristatyti technologijas, poreikis. Nemažės ir ekonomistų, finansininkų, vadybininkų, kurie išmanytų technologijas ir gebėtų jas pritaikyti savo veikloje, paklausa.
Atsižvelgdamas į rinkos diktuojamas sąlygas, VGTU rengia tokius specialistus. Šiame universitete inžinieriai studijuoja socialinių dalykų bloką, o socialinių mokslų atstovai nagrinėja inžinerinius aspektus“, – pažymi VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė.
Technologijų sėkmę lemia išplėtota verslo idėja
Stipriausi technologiniai universitetai, tokie kaip Masačusetso technologijų institutas, Stanfordo universitetas turi ir stiprias verslo mokyklas. Dekanė pažymi, kad kiekvienos technologijos sėkmė – verslo įgyvendinta idėja, o kiekvieno sėkmingo verslo pagrindas – greičiau nei konkurentų įgyvendintos verslo technologijos. „Čia kaip kairė ir dešinė ranka vairuojant – ir viena, ir kita turi būti stipri. Mūsų universitete stiprūs ir inžineriniai, ir socialiniai mokslai, ir menai. Tai akivaizdžiai parodo kasmet kylančios pozicijos tarptautiniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject“. Čia pasireiškia sinergijos efektas, kur vienas plius vienas yra daugiau nei du, – teigia J. Stankevičienė. – Universitetas nuolat stiprina visas mokslų sritis, todėl vis tvirčiau galėsime studentams „įdiegti technologinį geną“, užtikrinti skatinančią daugiadisciplinę terpę, kurioje kyla inovatyviausios idėjos, kuriamos ateities technologijos, atsiskleidžia kūrybinis mąstymas.“
Kristina Lazickienė