Sodybos atkūrimo 30-mečio sukaktį paminėjome šiemet, liepos pradžioje.
centro-muziejaus nuotr.
Iniciatyvių žmonių dėka buvusi apleista dr. Jono Basanavičiaus gimtinė atkurta. Čia veikia muziejus, žaliuoja beveik 7 tūkst. ąžuolų turintis Kovo 11-osios Akto signatarų ir kitų iškilių žmonių pasodintas ąžuolynas.
Jonas Basanavičius vaikystę praleido Vilkaviškio rajono Ožkabalių kaime. Gyvenamasis Basanavičių namas šiame Suvalkijos vienkiemyje buvo pastatytas, dar prieš gimstant būsimajam patriarchui – 1832 metais. Šią pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimos sodybą sudarė namas (stuba), kluonas, dviejų dalių klėtis su prieklėčiu, du dideli tvartai, aliejinyčia ir jauja su pirtimi.
„Iš tėvų gimtųjų namų Jonas Basanavičius išvyko, dar būdamas paauglys. Išvažiavęs mokytis, į juos sugrįždavo jau tik kaip svečias – savaitgaliais ar per atostogas. Rūpintis sodyba buvo patikėta jaunėliui broliui Vincui, tačiau per ilgą laiką sodybos pastatai ne kartą degė ir po truputį nyko“, – sodybos istoriją priminė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė. Tarpukariu Basanavičių palikuonys net Antano Smetonos kanceliarijos prašė taisyti prastos būklės sodybos pastatus, tačiau, užėjus karui, to padaryti nesuspėta. Sodybos atstatymo iniciatyva atgimė tik po pusšimčio metų – 1988 metais.
„Tradiciškai kiekvienais metais minime Jono Basanavičiaus gimtinėje žaliuojančio didžiulio, žmonių rankomis sodinto Tautos atgimimo ąžuolyno gimtadienį. Tačiau niekada neminėdavome sodybos atstatymo pradžios, todėl norime prisiminti nepelnytai pamirštą kilnią iniciatyvą, ją iškėlusius bei įgyvendinusius žmones“, – liepos 4 d. renginio idėją atskleidė R. Vasiliauskienė.
Idėja atkurti Jono Basanavičiaus sodybą subrendo 1988 metų spalį. Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje „Drobiečių žodis“ paragino atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo gimtąją sodybą ir pakvietė žmones į talką. „Tais metais kilo dvi idėjos: sodybos atstatymą inicijavo kauniečiai, o pasodinti ąžuolyną – vilniečiai,“ – priminė muziejaus vedėja R. Vasiliauskienė.
Pirmiausia buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, vėliau – kiti pastatai. Paskutinis iš jų atkurtas1998 metais. Sodybos projektavimo darbus pagal surinktą medžiagą vykdė architektė Živilė Mačionienė. Šiuose pastatuose jau beveik 30 metų veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su pasiturinčio suvalkiečio ūkininko kasdieniu gyvenimu, Jonu Basanavičiumi ir savita, tik šiam kraštui būdinga etnine kultūra. Dabar Jono Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
Arminas Šileikis
Autorius yra Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas