Nuo beveik 4 tūkstančių sužalotų iki nulio
Europos Sąjungoje, kur avaringumas yra vienas mažiausių, per vieną dieną keliuose žūstančių arba rimtai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičius prilygsta didelio lėktuvo keleivių skaičiui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamoje ataskaitoje nurodyta, kad vien 2019 metais Lietuvoje užregistruoti 3 289 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 3 908 žmonės.
Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie šimtaprocentinio: „Tikslas – pasiekti, kad keliuose niekas nežūtų, yra įgyvendinamas, tik tam reikia spartinti transporto sistemos pažangą, kai žmogus taptų tik naudotoju, keleiviu, o ne jos veikimo dalimi – vairuotoju. Pašalinus žmogiškąjį veiksnį, visa eismo sistema veiktų gerokai sklandžiau ir efektyviau.“ Vis dėlto permainos neateis per artimiausius 5–10 metų, nes tam reikia pasiruošti ne tik technologiškai, bet ir socialiai-emociškai, teisiškai ir pan.
Nelaimių priežastis – žmogus, tačiau jam gali padėti technologijos
Kol automobilį valdo žmogus, anot VGTU docento, pagrindinės eismo nelaimių priežastys siejamos su jo elgsena: „Žmogus iš prigimties emociškai reaguoja į jį supančią aplinką ir kitų veiksmus, o tai nėra suderinama su konkrečiomis taisyklėmis ir tvarka, būtina sklandžiam ir saugiam eismui. Tačiau tokių klaidų kaina yra per didelė.“
Pasak V. Žuraulio, ir autonominių automobilių atėjimas nebus greitas problemos sprendimas: „Pirmieji dešimtmečiai, kai autonominiai automobiliai pradės judėti mūsų gatvėmis, bus netgi sudėtingesni, nei pasiekus visišką autonomiškumą. Juk kompiuteriui, kaip matematiniam algoritmui, suprasti kitą automobilį vairuojančio žmogaus elgseną yra gerokai sudėtingiau, nei susiderinti su tokiu pat kompiuteriniu valdymu grįstu automobiliu. Dėl sudėtingos kompiuteriu valdomos automobilio sąveikos su tradiciniu transportu, pirmieji autonominių automobilių panaudojimo atvejai bus gana standartiniuose miesto maršrutuose arba atskirose užmiesčių kelių juostose.“ Kalbant apie technologinę transporto priemonių pažangą, šiuo metu žvilgsnis kreipiamas į automobilio saugumo technologijas ir jų sąveiką su aplinka. Vairuotojų jau nebestebina į automobilių sistemas įdiegti virtualūs vairavimo asistentai, įspėjantys apie netoli esančias kliūtis, informuojantys apie eismo ribojimus, net stebintys vairuotojo nuovargį: „Šios technologijos intensyviai tobulinamos. Automobiliuose jau kuris laikas montuojamos savaiminio avarinio stabdymo sistemos, kurios vilkikuose yra netgi privalomos, tačiau netrukus jos veiks dar efektyviau: ne tik užfiksuos artėjančią kliūtį, bet ir atpažins, kokia tai kliūtis, bei atsižvelgs į tai, priimant geriausią sprendimą: nusukti į šoną, pradėti stabdyti gerokai anksčiau, nes, pavyzdžiui, toje vietoje kelias – slidus.“
Eismo problemos – ir skirtingos paskirties kelių susikirtimuose
Su eismo saugumo problemomis susiduria ir bėginis transportas. VGTU Transporto inžinerijos docentas dr. Gediminas Vaičiūnas pažymi, kad šios problemos – gerokai mažesnės: „Bėginis transportas yra gana saugus. Tai, kad traukinio nereikia vairuoti, yra tik nedidelė saugumo sudedamoji dalis. Bėginis transportas yra griežtai teisiškai reglamentuotas ir labai kontroliuojamas. Specialistams keliami itin aukšti reikalavimai, o mašinisto blaivumo patikra atliekama prieš ir po kiekvieno reiso. Todėl Lietuvoje gana saugiam bėginiam transportui didžiausia problema tampa geležinkelių susikirtimai su keliais ir pėsčiųjų takais. Didėjant greičiams, tai ypač aktualu: žmogui susidūrimas net su 40 km/val. greičiu važiuojančiu traukiniu gali baigtis mirtimi.“
G. Vaičiūnas pastebi, kad technologijos sparčiai tobulėja ir bėginiame transporte. Nors jau egzistuoja savavaldžiai traukiniai, tačiau be mašinisto jie vis tiek įprastai nevažinėja. „Savavaldžiai traukiniai skiriasi nuo paprastų tuo, kad traukinys yra ne vairuojamas, o programuojamas“, – pasakoja G. Vaičiūnas. Lietuvoje geležinkeliai elektrifikuojami, todėl tapo draugiškesni gamtai.
VGTU docentas taip pat atkreipia dėmesį, kad pasaulyje viena aktualiausių yra ryšių ir automatinio valdymo sistemų suderinamumo problema: jeigu traukinys važiuoja per keletą šalių, visose jis turi adekvačiai sąveikauti su tų šalių sistemomis. Todėl, geležinkeliams išeinant į tarptautinius „geležinius vandenis“, specialistai turi būti tam pasiruošę.
Transporto saugumas – dešimtmečiais aktualumo neprarandanti sritis
Technologijoms sparčiai tobulėjant, galėtume tikėtis, kad transporto nelaimių išvengti turėtų būti lengviau. Kodėl, nepaisant inovacijų keliuose ir automobiliuose, eismo saugumas yra kaip niekada aktualus? Anot VGTU docento V. Žuraulio, automobilio suteikiama dinamika, komfortas, galimybės lengvai keliauti lemia, kad žmogus įprato juo naudotis kaip paprastu kasdieniu daiktu, o augant poreikiui, auga ir jų skaičius: „Vien naujų automobilių per minutę pagaminama vidutiniškai daugiau nei 100, todėl, be jų teikiamos naudos, atsirandantys vis nauji iššūkiai šią technologijų sritį išskiria iš kitų. Atsiranda eismo srautų valdymo poreikis ir avaringumo problemos. Neapgalvotas elgesys kelia didelį pavojų pačiam žmogui ir aplinkai.“
Eismo saugumo problemas sprendžia tūkstančiai mokslininkų, specialistų ir tyrėjų, tačiau užduotis yra gana sudėtinga, nes apima keletą sričių – technologijas, aplinką, žmogaus elgseną. „Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje buvusi itin prasta nelaimių keliuose situacija dėl didelio specialistų ir atsakingų institucijų dėmesio palaipsniui gerėja, o su 2050 m. siejamas ambicingas tikslas, kad eismo įvykiuose nežūtų nė vienas žmogus. Kad sėkmingai judėtume šio tikslo link, kiekviena grandis turi nuosekliai dirbti: tobulinti automobilių saugumą, užtikrinti saugią kelių infrastruktūrą, šviesti eismo dalyvius“, – sako V. Žuraulis.
Prie saugumo keliuose prisideda ir Lietuva
Su eismo saugumo sprendimais susijusias problemas sprendžia ir Lietuvos mokslininkai. Pasak VGTU docento V. Žuraulio, transporto saugumas analizuojamas keliomis svarbiomis kryptimis ir tai apima beveik visus saugumo aspektus: „Gana seniai VGTU buvo pradėti transporto priemonių judėjimo dinamikos tyrimai. Juose analizuojame, kaip skirtingų savybių važiuoklės elementai prisideda arba gali dar geriau prisidėti prie stabilaus ir saugaus automobilio judėjimo. Specialioje laboratorijoje analizuojame eismo dalyvių psichofiziologines savybes ir jų reikšmę vairavimo saugumui. Atliekami teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, susiję su eismo srautais ir jų keliamu poveikiu aplinkai bei eismo saugumui. Vykdomi autonominių automobilių valdymo sistemų – važiavimo maršrutų parinkimo ir vairavimo valdymo, eismo aplinkos ir kelio būklės stebėjimo tyrimai.“ Anot jo, visos šios sritys – svarbios tiek dabartinei, tiek ateities transporto sistemai, todėl minėtų tyrimų tematikos yra integruotos į universitete dėstomų dalykų turinį. Eismo saugos problemos analizuojamos ir naujos technologijos tiriamos bei kuriamos, studijuojant VGTU Transporto inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programą „Transporto saugaus eismo inžinerija“.
Agnė Augustinaitė