Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus ėmėsi įgyvendinti ambicingą idėją – įrengti naują modernų nacionalinį oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje.
Jis jau antrą kadenciją vadovauja gimtajam miestui. Jo paties žodžiais, pagalba ir dėmesys gyventojams, socialinių problemų ir kasdieninių klausimų sprendimas yra labai svarbūs, tačiau lygiai taip pat svarbu žiūrėti į priekį ir priimti drąsius strateginius sprendimus.
Kelti aukštus tikslus, jų siekti, nebijoti rizikuoti ir į viską žiūrėti plačiau – savybės, kurias V. Tomkus subrandino Vytauto Didžiojo universitete (VDU). „Nors ir atėjau iš paprastos rajono mokyklos, universitete gerai mokiausi ir niekuo neatsilikau nuo prestižinių Kauno mokyklų absolventų, o nuo antrojo semestro gaudavau ir padidintą stipendiją. Visada buvau atsakingas, daug kuo besidomintis, tačiau universitete subrendau kaip asmenybė. VDU labai praplėtė mano akiratį ir leido patikėti, kad, labai norint ir stengiantis, galima siekti užsibrėžtų tikslų“, – tikina jaunasis Kaišiadorių meras.
„Studijų metus norėjau išnaudoti maksimaliai, todėl bakalauro studijose studijuodamas viešojo administravimo programą, dar pasirinkau gretutinę verslo administravimo specialybę. Nuo antrojo kurso šeštadieniais pradėjau lankyti karinius vadų kursus divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje. Vėliau studijavau teisės magistrantūroje. Taigi, baigdamas universitetą įgijau net tris specialybes. Man buvo įskaityta ir privalomoji karinė tarnyba.“
Pasak V. Tomkaus, Kaišiadorių mero postas jaunystėje atrodė tolima pozicija. Tuo metu net darbas seniūnu ar apskritai savivaldybės administracijoje jam jau atrodė įspūdingai. Iki šiol prisimena personalo valdymą dėsčiusios prof. dr. Irenos Bakanauskienės žodžius, kad „šios srities turime mokytis tam, kad, baigę universitetą ir po kelerių metų tapę vadovais, žinotume, kaip vadovauti darbuotojams ir nereikėtų vėliau mokėti didelių pinigų už privačius kursus“. Tuo metu ne vieno būsimojo mero kursioko galvoje kilo šypseną keliantis klausimas: „Kaip tokiais tapti? Vadovais jau po kelerių metų?“
Atrodo neįtikėtina, tačiau šie VDU profesorės žodžiai tikrai išsipildė. Baigęs bakalauro studijas po dvejų metų, dar studijuodamas teisę magistrantūroje, V. Tomkus tapo nedidelės įmonės – Kaišiadorių kredito unijos administracijos vadovu – jauniausiu tarp kredito unijų Lietuvoje.
V. Tomkaus pasirinkimą studijuoti VDU lėmė tai, kad dar mokydamasis mokyklos paskutinėse klasėse važiuodavo į universitetų organizuojamas atvirų durų dienas. Didžiausią įspūdį paliko tuometinio VDU Teisės instituto atvirų durų dienose nuskambėjęs dr. Tado Klimo pasakojimas apie tai, kad institute mokoma pagal JAV studijų modelį, kad, skirtingai nuo kituose Lietuvos universitetuose, čia teisė pradedama dėstyti tik baigusiems bakalauro studijas, turintiems akademinių žinių pagrindus ir subrendusiems asmenims. Beveik pusę dalykų anglų kalba dėsto iš užsienio šalių atvykę mokslininkai. Visa tai sudarė Lietuvoje veikiančio pažangaus, vakarietiško universiteto įvaizdį.
Dar stodamas į universitetą, V. Tomkus žinojo, kad nori studijuoti teisės magistrantūroje, tačiau iki tol reikėjo baigti bakalauro studijas. Tuo metu, apie 1997–1998 m., darbas valstybės tarnyboje atrodė ypač prestižinis. Privatus verslas dar daug kur tik kūrėsi, bankrutavo didelės įmonės, bankai, prasidėjo ekonominė krizė. Darbas valstybės tarnyboje atrodė įdomus, prasmingas ir naujoviškas. Visa tai apėmė ir nauja viešojo administravimo programa.
Pasak V. Tomkaus, studijų pradžia VDU buvo labai įdomi – laisvė rinktis studijų dalykus ir susidaryti tvarkaraštį, įdomios paskaitos, platus užsienio kalbų pasirinkimas, aukštas anglų kalbos mokymo lygis, nauji draugai, gyvenimas naujame mieste, daug naujų galimybių ir pan. Didelį įspūdį jam darė ir tai, kad į susitikimus su universiteto bendruomene atvykdavo valstybės vadovai, Seimo nariai, ministrai, kariuomenės vadas. Tuo metu socialinių tinklų dar nebuvo, todėl gyvas bendravimas su aukštais valstybės politikais jaunam žmogui tikrai darė įspūdį.
„Mūsų kursas buvo labai stiprus. Tai mums sakydavo fakulteto vadovybė ir dėstytojai. Buvome draugiški ir veiklūs. Teko laimė klausyti paskaitų pas tokius dėstytojus, kaip prof. Liudą Mažylį (jis buvo ir mano bakalauro darbo vadovas), šviesios atminties prof. A. Prazauską, prof. R. Plečkaitį, doc. dr. P. Janauską, doc. dr. K. Antanaitį, prof. dr. K. Levišauskaitę. Gretutinės specialybės dalykus dėstė puikūs dėstytojai prof. N. Pačėsa, A. Bakanauskas, J. Kvederavičius.
Ne mažiau įdomios buvo pasirenkamųjų dalykų paskaitos pas prof. G. Kuprevičių (muzikos įvadas), prof. R. Juknį (aplinkotyros įvadas), prof. J. Augutį (matematikos įvadas). Teisės magistrantūroje taip pat dirbo puikūs dėstytojai: dr. T. Klimas, doc. dr. P. Čerka, prof. E. Gruodytė ir kiti, jau nekalbant apie aukščiausios klasės vizituojančius dėstytojus iš užsienio šalių“, – pasakoja jaunasis meras V. Tomkus.
„Universitete visi žinojome, kuriam dėstytojui reikia laikraštį nupirkti ir padėti ant stalo prieš egzaminą. Kuriozinis nutikimas įvyko ir studijuojant teisę, kai sausio pabaigoje tiesiai iš Tanzanijos atvykęs amerikietis dėstytojas po pirmosios paskaitos išskrido namo, nes temperatūrų skirtumas nuo +50 iki –20 °C jam buvo pernelyg didelis. Visgi, vienas įsimintiniausių įvykių, kai bendrabutyje draugai ėjo per aukštus ir rinko priešgaisrines žarnas, nes reikėjo, jas sujungus, per balkoną į šeštą aukštą slapta įkelti vieną žmogų“, – studento gyvenimą prisimena
V. Tomkus.
Pasak V. Tomkaus, gyvenimas bendrabutyje – galimybė greičiau susipažinti ir susirasti daugiau draugų: „Visada turi su kuo žaisti krepšinį, stalo tenisą ar kartu eiti į treniruoklių kambarį. Nesunkiai gali gauti konspektų. Gyvenimas bendrabutyje nebuvo nuobodus. Aišku, kai antrame kurse pradėjome lankyti vadų kursus ir šeštadieniais reikėdavo keltis 6 val. ryte, nepatogumų kartais kildavo, tačiau greitai išmokau lengvai užmigti ir pailsėti, nepriklausomai nuo aplinkos.“
V. Tomkus džiaugiasi kad per savo karjerą galėjo pritaikyti beveik visas studijose įgytas žinias. Pradžioje, dirbant ir vadovaujant įmonėms, labai padėjo gretutinės verslo administravimo specialybės žinios, vėliau, beveik 10 metų dirbant teisinį darbą, padėjo teisinės ir iš dalies finansų žinios, o dabartiniame karjeros etape dirbant meru teko prisiminti viešąjį administravimą ir suderinti visas kitas žinias. V. Tomkus turėjo įvairių sričių žinių ir norėjo jas pritaikyti, todėl nepasuko grynai teisinio darbo keliu ir nesikoncentravo tik į vieną sritį.
V. Tomkus įsitikinęs, kad vadovui reikia turėti bendrųjų žinių apie daugelį sričių, išmanyti finansus, teisę, vadybą. O kalbant apie mero pareigas, kuo geriau supranti socialinę, švietimo, aplinkos, žemės ūkio ir kitas sritis, tuo geresnius sprendimus gali priimti. Pastaruoju metu netgi medicinos, biologijos žinios yra reikalingos, kad nepasiklystum informacijos triukšme ir nepasiduotum kartais gražiai skambančioms, bet iš esmės klaidingoms „antivakserių“ ar panašioms idėjoms. Mokytis reikia visą gyvenimą, bet universitete svarbu padėti tvirtus pagrindus ateičiai. Darbas valstybės tarnyboje yra labai prasmingas, atsakingas ir reikalingas, tam reikia geros kvalifikacijos.
„Galvoju, kad į politiką, į mero ar Seimo nario pareigas galima pretenduoti tada, kai jau turi gyvenimiškos ir darbo patirties, kai supranti tas sritis, dėl kurių vėliau teks spręsti iš kitos pusės. Į mero pareigas reikia eiti ne mokytis, o jau konkrečiai dirbti ir atiduoti savo miestui bei rajonui ką gali geriausio. Kadangi privačiame versle dirbau 12 metų, eidamas įvairias pareigas, ten daug padariau, daug pasiekiau ir daug ko išmokau. Todėl natūralu, kad reikėjo arba kurti savo verslą, arba atiduoti duoklę savo kraštui ir valstybei“, – pasakoja V. Tomkus.
Jaunajam merui keistai atrodo, kai merais keletą kadencijų dirba net aukštojo išsilavinimo neturintys asmenys, kad į Seimą išrenkami „šoumenai“, sportininkai ar „ant bangos pataikę“ ir savo srityse nieko nepasiekę asmenys. „Tokia situacija, miesto ir rajono stagnacija sužadino atsakomybės valstybei jausmą, kurį įgijau studijų ir tarnybos kariuomenėje metu.“
Kalbėdamas apie jaunąja kartą, V. Tomkus pastebėjo, kad jaunimas turi labai dideles galimybes, daug idėjų ir priemonių joms įgyvendinti. Jaunimas pasižymi drąsa ir pasitiki savimi. Kai kurie jauni asmenys, dar besimokydami mokykloje, pradeda kurti savo verslą. Daug neabejingų jaunų žmonių dalyvauja jaunimo organizacijose ir pradeda dalyvauti politinėje veikloje, nes nori būti išgirsti ir jaučia, kad tai yra įmanoma.
„Taigi reikia įvertinti, kurie dalykai labiau patinka, galvoti, ką norėtum veikti ir kuo dirbti ateityje. Tikrai nereikia žiūrėti, kokios specialybės – populiariausios. Ar ateityje būsi geru, ar vidutinišku specialistu, kiek uždirbsi, didžiąja dalimi priklauso ne nuo specialybės, o nuo asmens noro, pastangų ir įdėto darbo.
Didžiausia klaida būtų rinktis tą specialybę, kuri nėra miela, o vien todėl, kad draugai ją renkasi ar tėvai spaudžia, ir po to kankintis visą gyvenimą. Nemanau, kad reikia žavėtis ir studijomis užsienyje (išskyrus pačius geriausius pasaulio universitetus), nes gerų universitetų ir puikių dėstytojų turime ir Lietuvoje. O pasirinkus studijas Lietuvoje, tikrai verta dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje“, – patarimais jaunimui pasidalijo jaunasis Kaišiadorių meras V. Tomkus.
