Streikas prieš robotus. Maisto pristatymo platformos „Bolt Food“ darbuotojams rengiantis streikui, Seimo narys Tomas Tomilinas kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą, prašydamas suteikti teisinę pagalbą nuskriaustiems žmonėms ir parengti pasiūlymus dėl tokio pobūdžio civilinių santykių teisinio reglamentavimo.
„Streikas prieš robotus. Tai pagaliau įvyko ir Lietuvoje. Masinio įdarbinimo skaitmeninių platformų išnaudojami žmonės visame pasaulyje šaukiasi pagalbos ir griebiasi „šiaudo“ – bando ginti savo teises, naudodamiesi tradicine darbo teise, kalba apie „streiką“, neturėdami darbuotojo teisinio statuso ir būdami formaliais „verslininkais“. Tokių atvejų tik daugės, nes, plintant robotizacijai, nauji darbai atsiranda tik labai aukštos pridėtinės vertės kategorijose ir ten, žemiausioje grandyje, kur žmonių tariamam „verslui“, o iš tiesų alinančiam darbui už 1000–1500 eurų „į rankas“ vadovauja skaitmeniniai algoritmai. Nors šis konkretus streikas susijęs su mažinamais įkainiais, akivaizdu, kad kurjeriams rūpi ar rūpės ir saugumo, ir sveikatos temos. Turime skubiai parengti valstybės strategiją dėl tokio pobūdžio komercinių santykių plėtros ir poreikio ginti sistemiškai išnaudojamų žmonių teises, kurie net formaliai neturi darbuotojo statuso“, – savo laiške ministrui rašo T. Tomilinas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) privalo padėti, konsultuoti darbo konflikto metu, tačiau šiuo atveju panašu, kad ji neturi įgaliojimų padėti. VDI yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Turime siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje ir siekti Lietuvos, kaip pagrindinės JAV sąjungininkės šiame regione, statuso.
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė, užtikrinant regioninę oro gynybą, ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių pergrupavimo Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti NATO silpninimu ar JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai yra galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Prašoma paaiškinti LRT vadovybei mokėtų atlyginimų dydį. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą po to, kai jos finansinėje ataskaitoje už praėjusius metus buvo paviešinti vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimai 2019 metais: generalinio direktoriaus – 70 394,86 euro, generalinio direktoriaus pavaduotojo – 60 957,05 euro, Interneto departamento vadovo – 121 665,87 euro, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo – 99 439,18 euro. Panašus ir kitų vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbo užmokestis.
Kreipimesi prašoma paaiškinti, kokios priežastys ir aplinkybės lėmė būtent tokius vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimų dydžius. Taip pat prašoma atsakyti, kodėl LRT, nustatydama direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“, nors, remiantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga.
„LRT vadovaujamas pareigas einančių žmonių atlyginimai yra iš tiesų įspūdingi, kartais toli lenkiantys valstybės vadovo atlyginimą. Direktorės atlyginimas, net skaičiuojant maksimaliais Vyriausybės nutarime patvirtintais koeficientais, – dvigubai didesnis, nei Vyriausybės nustatytas maksimumas. Žinant, kad LRT išlaikomas visų mokesčių mokėtojų pinigais, kyla klausimas, ar toks elgesys žiniasklaidos rinkoje yra atsakingas bei jos neiškreipia, ypač tuo metu, kai komercinės žiniasklaidos priemonės susiduria su COVID-19 pandemijos sukeltais finansiniais sunkumais, prarado nemažai pajamų dėl reklamos pokyčių,“ – sako R. Karbauskis.
Kultūros komiteto pirmininkas pažymi, kad LRT gauna didžiules lėšas iš valstybės biudžeto, uždirba ir komercinių lėšų, todėl racionalus ir skaidrus biudžeto lėšų naudojimas yra prioritetinis klausimas.