Paskirstytos lėšos algoms didinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė studijų ir mokslo įstaigoms papildomas lėšas tyrėjų ir dėstytojų atlyginimams didinti vidutiniškai 10 proc. nuo rugsėjo 1 d., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tam numatyta 4,6 mln. eurų: kolegijoms skirta 0,61 mln., universitetams – 3,44 mln., mokslinių tyrimų institutams – 0,55 mln. eurų.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms mokslinių tyrimų institutuose padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 m., kyla 149–268, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 eurais iki mokesčių. Aukštosios mokyklos, vadovaudamosi autonomijos teise, pačios nusistato pareiginių atlyginimų koeficientus dėstytojams ir mokslininkams.
Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams siekiama užtikrinti stabilų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų, 2019 m. – vidutiniškai 16 proc., tam skirta dar 23,1 mln. eurų. Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio padidinimas 2017–2019 m. – apie 40 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. I ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis „į rankas“ buvo 1109,6 euro (bruto – 1784,5 euro), mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų „į rankas“ – 1003,3 euro (bruto – 1598,3 euro).
Paskirstytos Sporto rėmimo fondo lėšos. Finansuoti projektai, skatinantys fizinį aktyvumą. 113 projektų paskirstyta daugiau nei 5,2 mln. eurų. Projektai bus įgyvendinami 2020–2023 m. Projektai atrinkti konkurso būdu. Finansavimas paskirtas geriausiai fondo reikalavimus atitikusiems projektams. Juos rengė įvairių sporto federacijų, asociacijų, klubų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, švietimo įstaigų ir kitų organizacijų atstovai.
Lietuvos sveikuolių sąjungos projektas „Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas“, kuriam skiriama per 69 tūkst. eurų, – tai projektas, kurio metu numatomi renginiai visoje Lietuvoje: Prezidento taurės turnyras „EUROFIT“, grūdinimosi šventė „Palangos ruoniai“, konferencijos, sveikatingumo ir sporto stovyklos įvairioms amžiaus grupėms, sveikatos mokyklos, žygiai, 25 metrų eketės ledinės varžybos, paskaitų turai mokyklose ir bendruomenėse. Projekto metu įvyks 121 renginys, juose numatoma sulaukti daugiau nei 20 tūkst. dalyvių.
Lietuvos šaulių sąjunga, įgyvendindama projektą „Šauliai kviečia sportuoti“, kuriam skiriama per 98,5 tūkst. eurų, ypatingą dėmesį skirs jaunimo fiziniam aktyvumui – į įvairias sporto veiklas per trejus metus planuojama sukviesti 30 tūkst. dalyvių. Šauliai surengs Jaunimo sporto žaidynes, į kurias atvyks 11–18 metų amžiaus dalyviai iš visų Lietuvos savivaldybių. Taip pat 10-ies miestų jaunimas nuo 14 metų kviečiamas išmėginti naujas fizinio aktyvumo veiklas, įveikiant kliūčių ruožą. 10-yje Lietuvos miestų vyks vaikams ir jaunimui šaulių rengiama Žiemos sporto šventė.
Lietuvos regbio federacija, populiarindama šią sporto šaką ir sveiką gyvenseną, į regbio treniruotes kvies 1–4 klasių mokinius, gyvenančius Marijampolėje, Telšiuose, Birštone, Kauno mieste ir rajone. Projektui „Pradėk draugystę su nekontaktiniu regbiu!“ skiriama 28,7 tūkst. eurų.
Fizinio aktyvumo veiklų finansavimo konkursui iš viso buvo pateikta 381 paraiška, bendra prašomų lėšų suma – 29,7 mln. eurų. Birželio pradžioje jau buvo paskirstytos Sporto rėmimo fondo lėšos neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis. Devyniems projektams skirta daugiau nei 530 tūkst. eurų.
Paskirtas finansavimas dar vienos sporto bazės plėtrai ir remontui – beveik 115,4 tūkst. eurų numatyta Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos sporto salės atnaujinimui Raseiniuose. Tai bus 11-ta sporto bazė, kuriai šiemet skiriamas finansavimas. Birželio pradžioje jau buvo paskirstytos lėšos 10 sporto bazių plėtrai ir remontui. Iš viso sporto bazių plėtrai ir atnaujinimui šiemet paskirstyta 2,7 mln. eurų, iš jų neįgaliųjų sporto plėtrai atiteko daugiau nei 441 tūkst. eurų.
Vaikų vasaros edukacijai – rekordinė suma. Vaikų neformaliajam švietimui Vyriausybė papildomai skyrė dar 5,5 mln. eurų. Šios lėšos bus paskirstytos savivaldybėms, kad galėtų naudoti stovykloms, edukacinėms programoms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti. Bendra valstybės suma, kurią galima naudoti vaikų vasaros edukacijai, šiemet yra rekordinė – 8 mln. eurų, t. y. kelis kartus didesnė nei ankstesniais metais, kartu sudėjus valstybės ir savivaldybių skiriamas lėšas.
Artimiausiu metu pinigai bus paskirstyti savivaldybėms pagal vaikų skaičių. Savivaldybės gautas lėšas paskirstys stovykloms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti. Ministerija rekomenduoja pirmenybę teikti mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gaunantiems socialinę paramą, taip pat tiems švietimo teikėjams, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ne savivaldybė ir ne valstybė. Šias papildomas lėšas savivaldybės galės naudoti iki metų pabaigos.
Jau anksčiau vaikų vasaros stovykloms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms paskirta 2,5 mln. eurų suma, sutaupyta atšaukus Moksleivių dainų šventę. Kasmet vaikų vasaros stovyklose ir programose dalyvaudavo apie 50 tūkst. vaikų, bendra valstybės ir savivaldybių lėšų suma vaikų užimtumui vasarą siekdavo apie 1,5 mln. eurų.
Susidomėjimas pedagogikos studijomis. Praėjus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas mėnesiui, pastebimas tolesnis pedagoginių studijų populiarumas. Laikyti motyvacijos testą, būtiną norintiems tapti pedagogais, birželio pabaigoje buvo užsiregistravę net 1 130 stojančiųjų, iš jų daugiau nei du trečdaliai – pirmuoju pageidavimu. Pernai į bakalauro pedagogines studijas įstojo 429 asmenys.
Universitetuose, birželio 30 d. duomenimis, studijuoti pedagogikos pirmuoju pageidavimu jau buvo užsiregistravę 458 stojantieji. Tai sudaro 7,07 proc. šių metų pirmųjų pageidavimų. 2019 m. tuo pačiu laiku motyvacijos vertinimui pirmuoju pageidavimu buvo užsiregistravę 345 stojantieji, arba 3,9 proc. visų to meto pirmųjų pageidavimų.
Kolegijose studijuoti pedagogikos pirmuoju pageidavimu iki 2020 m. birželio 30 d. jau buvo užsiregistravę 359 stojantieji, arba 8,37 proc. šių metų pirmųjų pageidavimų. 2019 m. tokiu laiku buvo užsiregistravę 320 stojančiųjų į pedagogiką, arba 5,56 proc. visų to meto pirmųjų pageidavimų.
Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Visi, 2020 m. įstoję į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, bus skatinami 300 eurų stipendijomis – tokios stipendijos bus skiriamos įstojusiems ne tik į bakalauro studijas, bet ir į profesines pedagogikos studijas, kurias galima rinktis, jau įgijus dalyko bakalauro ar magistro laipsnį. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, ministro nustatyta tvarka stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.
Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.
Lietuvoje veikia trys didžiausi pedagogų rengimo centrai: Šiaulių universitete, Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete. Daugiau informacijos apie pedagogikos studijas galima rasti svetainėje www.mokysiu.lt.
Mokytojus rengia ir kiti Lietuvos universitetai bei kolegijos. Pedagogikos studijose galima rinktis iš 64 programų: nuo vaikų darželio auklėtojo iki informacinių technologijų mokytojo. Be to, galima tapti kelių dalykų mokytoju iš karto, studijuojant pagal vieną programą.