Vilniaus universiteto akademinės etikos komisijai

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Asta Kubilienė kreipėsi į Vilniaus universiteto centrinę akademinės etikos komisiją, prašydama ištirti Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykdomo „Alkoholio vartojimo elgsenos ir įpročių Lietuvoje tyrimo“ aplinkybes akademinės etikos požiūriu.

Liepos 22 d. verslo atstovų organizuotoje spaudos konferencijoje trys Vilniaus universiteto (VU) atstovai – Vita Karpuškienė, Aušrytė Rastenienė ir Algirdas Bartkus – pristatė dar vieno neva nepriklausomo tyrimo rezultatus. Tiek spaudos konferencijos metu, tiek viešai skelbiamoje informacijoje iš esmės nutylėtos esminės tyrimo aplinkybės, kas yra tyrimo iniciatoriai, užsakovai ir finansuotojai. Turima daug netiesioginių duomenų, kad tyrimas pradėtas ir vykdomas būtent dėl Lietuvos alkoholio pramonės dalyvavimo ir rėmimo. Jeigu tai pasitvirtintų ir tyrimas išties yra finansuojamas tiesiogiai suinteresuotos alkoholio pramonės, tokio tyrimo vykdymas ir šios aplinkybės viešas nedeklaravimas būtų esminis akademinės etikos pažeidimas ir keltų pamatines abejones dėl tyrimo metodikos bei jos pagrindu gautų duomenų“, – sako A. Kubilienė.

 

SRK turi duomenų, kad VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas turi bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo konfederacija, kuria remiantis ir atliekamas toks tyrimas. Tačiau šios sutarties turinys, mokslininkų finansavimo sąlygos ir apimtys nėra atskleistos, viešai nedeklaruotas asmeninis tyrimą vykdančių mokslininkų ir kitų subrangovų interesas. Tai kelia abejonių dėl to, kas išties formuoja tyrimo klausimus, rengia duomenų rinkimo metodologiją, interpretuoja gaunamus rezultatus. Jeigu šiuose procesuose dalyvauja ir verslo atstovai, asmeninės finansinės tyrėjų paskatos gali būti vertinamos kaip esminis tokio tyrimo ir jo išvadų interesų konfliktas, kuris turi būti atskleistas ir atitinkamai įspėjama apie jo įtaką rezultatams. To nėra padaryta.

Verslo ir mokslo tyrimų įstaigų bendradarbiavimas yra skatintinas, tačiau tai turi būti vykdoma, laikantis visų aukščiausių akademinės etikos reikalavimų, deramai deklaruojant turimus ryšius ir galimą jų įtaką tyrimų turiniui. Pavyzdžiui, 2019 m. Seime SRK iniciatyva organizuotoje konferencijoje apie profesinius gydytojų santykius su verslo atstovais gydytojas Rolandas Žiobakas pateikė pavyzdį apie tai, kas porą dešimtmečių veikė mokslinių publikacijų išvadas dėl pasyvaus rūkymo įtakos sveikatai. Buvo analizuotos 106 publikuotos mokslinės apžvalgos. Iš jų daugiau nei trečdalyje (37 proc.) teigta, kad pasyvus rūkymas nekenkia sveikatai, likusiose (63 proc.), kad kenkia. Nagrinėti trys veiksniai: apžvalgų kokybė, ekspertų vertinimas ir publikacijų naujumas. Vienintelis veiksnys, kuris koreliavo su šiomis skirtingomis išvadomis, buvo „autorių sąsajos su tabako industrija“.

 

Tarptautinės medicinos akademinės bendruomenės nariai pripažįsta, kad verslo ekonominiai interesai gali neigiamai paveikti mokslo objektyvumą, klinikinių tyrimų duomenis, publikacijų patikimumą ir svarbiausia – pacientų gydymą. Todėl VU turi ištirti ir atsakingai įvertinti vykdomų tyrimų aplinkybes, kurios galimai veikia mokslo tyrimų kokybę ir kartu menkina visos mokslo bendruomenės autoritetą. Juo labiau kad VU Akademinės etikos kodeksas aiškiai nustato, kad bendruomenės nariai privalo laikytis akademinio sąžiningumo, deramai deklaruoti savo galimus interesų konfliktus (kodekso 8.1, 8.4 ir kt. punktai).

Kaip matyti iš žiniasklaidos pranešimų („Delfi“, „15 min.“ ir kt.), viešai tyrimo autorių pateiktoje tekstinėje tyrimo interpretacijoje nurodoma aplinkybė, kad verslo atstovai (Lietuvos pramonininkų konfederacija) finansavo tik (!) gyventojų apklausą. Tačiau nėra detalizuojama, kad šios konfederacijos nariai yra tiesiogiai suinteresuoti alkoholio ribojimų teisinio reguliavimo sąlygomis. Taip pat nėra nurodoma, kad tie patys verslo atstovai finansuoja ir pačių mokslo tyrėjų veiklą, apmoka tyrimo viešinimo ir sklaidos darbus (pavyzdžiui, viešųjų ryšių agentūrų veiklą).

 

Pasak Astos Kubilienės, visais sveikatos apsaugos klausimais turi būti atvira ir skaidri diskusija. Joje turi teisę dalyvauti visos suinteresuotos grupės. Tačiau su tuo nesuderinami bandymai tokioje diskusijoje remtis tariamai nepriklausomais tyrimais, kai nėra deklaruojami tikrieji užsakovai ir galimi interesų konfliktai. Tuo pat metu kyla esminės abejonės dėl tokio tyrimo pasirinktos metodikos ir tyrėjų adekvatumo. Tai ne tik žemina mokslo bendruomenės autoritetą, bet ir verčia atmesti tokių diskusijos dalyvių argumentus, kaip neatlaikančius akademinės kritikos.

Parengta pagal Seimo pranešimą

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.