Tu niekados, o rytuose vėl saulė kelsis,
Tu niekados, o tūkstančiai žiedų žydės,
Tu niekados… Ir šitas liūdnas balsas
Pravirkdo žemę, žiedus ir žvaigždes.
[B. Brazdžionis]
Po sunkios ligos užgeso mylinti mama, žmona, buvusi Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau – Lietuvos edukologijos universiteto) alumnė, pedagogė, žymi visuomenininkė, etnokultūros puoselėtoja, muzikė, aktyvi Mažosios Lietuvos draugijos narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja Asta Kosaitė-Strumilienė.
Asta Kosaitė gimė 1960 m. lapkričio 8 d., Klaipėdos rajone – Ketvergiuose. 1978–1982 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Studijų metais buvo folkloro ansamblio „Poringė“ narė. Po studijų dirbo universiteto Kultūros klubo vedėja.
Baigusi universitetą, dirbo Vilniaus mesto savivaldybėje, vėliau – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kur įkūrė mokinių folkloro kolektyvą „Gervelė“. Ilgus metus buvo Klaipėdos miesto etnokultūros centro folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ narė.
Paskutiniais savo gyvenimo metais dirbo Klaipėdos Eduardo Balsio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ir projektų vadove. Šviesios atminties Asta Kosaitė-Strumilienė išliks artimųjų, mokinių, draugų, kolegų atmintyje, kaip nenuilstanti altruistė, iškili asmenybė, kuri spindėjo šypsena ir troško noru gyventi.
Atrodo, taip neseniai mūsų Alma Mater vyko kultūros renginiai. Taip neseniai užvėrei duris, bet kiekvieną kartą vis sugrįždavai, kaip paukščiai sugrįžta į gimtuosius lizdus. Trūks mums Tavo puikių patarimų, juoko ir šiltų akių žvilgsnio. Ilsėkis ramybėje, tebus Tau lengva gimtoji Mažosios Lietuvos žemelė.
Miela mūsų alumne, brangi Asta,
Mes tikime – Tu neišėjai!
Tu tik maža lakštute išskridai…
Ten, kur saugos amžinai Tave šventieji angelai…
LEU Alumnų draugija