Šių metų vasarą habil. dr. Leonida Novickienė sutiko savo jubiliejinį gimtadienį. Ji yra ilgametė garsaus augalų fiziologo akademiko Alfonso Merkio bendradarbė ir bendramintė, palikusi ryškų pėdsaką augalų fiziologijos moksle.
Remiantis L. Novickienės darbais, Lietuvoje sėkmingai plėtojama augalų vystymosi fiziologijos mokslinių tyrimų kryptis, o jos entuziazmas ir tikėjimas mokslo pažanga įkvepia šiuolaikinį jaunimą.
Leonida Novickienė gimė 1930 m. liepos 17 d. Nerimdaičių kaime, Telšių rajone, Leono Prialgausko ir Vandos Drukteinytės šeimoje. 1937–1949 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. 1949 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, tačiau po dvejų studijų metų dėl tuo metu „nepriimtinos socialinės kilmės“ iš universiteto buvo išmesta. Tik po kelerių metų jai vėl buvo leista tęsti studijas. Nuo trečiojo kurso Leonida pasirinko augalų fiziologės specialybę profesoriaus Jono Dagio vadovaujamoje Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje. Studijas baigė 1957 m., įgydama augalų fiziologo ir chemijos mokytojo specialybę. Jos diplominį darbą „Žaliojo lapo karotinoidų santykio kitimas šviesos poveikyje“, šalia profesoriaus Jono Dagio, konsultavo TSRS MA V. Komarovo Botanikos instituto profesorius D. Sapožnikovas.
Dar studijų metais užsimezgė ilgametė L. Novickienės mokslinė draugystė su Vilniaus universiteto Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros profesoriais Jonu Dagiu ir Petru Bluzmanu. Profesorius Jonas Dagys, vienas žymiausių Lietuvos augalų fiziologų, tarpukariu studijavęs Gratzo universitete pas Europoje pripažintą augalų augimo medžiagų tyrėją profesorių Karlą Linsbauerį, turėjo didelę įtaką Leonidai Novickienei, jai renkantis mokslininkės kelią. Kaip prisimena pati jubiliatė, profesorius ją pakvietė dirbti Augalų fiziologų grupėje, kurią jis buvo įkūręs Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institute. Šios grupės nariai tapo naujos Augalų fiziologijos laboratorijos bendradarbiais.
Nuo pat veiklos pradžios šioje laboratorijoje buvo plėtojamos dvi skirtingos mokslinių tyrimų tematikos: profesoriaus Jono Dagio vadovaujami B grupės vitaminų ir kitų augimo medžiagų poveikio kultūrinių augalų augimui ir vystymuisi darbai bei jauno mokslininko, vėliau tapusio akademiku, Alfonso Merkio fiziologinių javų išgulimo priežasčių tyrimai. Tirdamas javų išgulimo fiziologines priežastis, Alfonsas Merkys savo mokslines įžvalgas siejo su augalo gravitropine reakcija (augalo gebėjimu užimti reikiamą padėtį Žemės traukos lauko atžvilgiu) ir ypač fitohormono auksino, dar vadinamo indolilacto rūgštimi, veikla.
1959 m., pertvarkius Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institutą, Augalų fiziologijos laboratorijos darbuotojai buvo perkelti į Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institutą. 1961 m. profesoriui Jonui Dagiui atsisakius Augalų fiziologijos laboratorijos vadovo pareigų, jos vadovu tapo Alfonsas Merkys, kurio pastangomis laboratorijoje vis daugiau dėmesio buvo skiriama augalų gravitropinės reakcijos tyrimams.
XX a. viduryje gravitropinė augalų reakcija buvo tiriama įvairiose pasaulio laboratorijose. Buvo žinoma, kad jos metu yra labai svarbus fitohormono auksino veikimas: nuo senų laikų buvo galvojama, kad jis reguliuoja augalo tįstamąjį augimą. Septintojo dešimtmečio pradžioje įvairių pasaulio laboratorijų mokslininkai – Kalifornijos technologijos instituto profesorius Džeimsas Boneris (James Bonner), Indianos universiteto mokslininkas Džeimsas Kei (James Key), Harvardo universiteto mokslininkai Laris D. Nudenas (Larry D. Nooden), Kenetas V. Timanas (Keneth V. Thiman) ir kiti, auksino veiklą augalo ląstelės tįstamojo augimo metu susiejo su baltymų sintezės pokyčiais. Remiantis šiais duomenimis, buvo keliama hipotezė, kad auksinas indukuoja genų, koduojančių specifinius baltymus, atsakingus už pirminės augalinės ląstelės sienelės išsitempimą, veiklą.
Šiais tyrimais labai domėjosi ir Lietuvos augalų fiziologai. Leonida Novickienė buvo tarp pirmųjų laboratorijos bendradarbių, tyrusių auksino būklę ir apykaitą išgulusių javų stiebuose. Penkerių metų tyrimų rezultatus ji apibendrino disertacijoje „Auksinų apykaitos ir kvėpavimo proceso tyrimas javuose ryšium su jų atsparumu išgulimui“, kurią 1966 m. apgynė Vilniaus universitete. Po disertacijos gynimo ji aktyviai įsitraukė į tolesnius auksino tyrimus, siekiančius patvirtinti jo sąveiką su baltymais augalo ląstelėse tįstamojo augimo metu. 1973 m. Alfonsas Merkys, Leonida Novickienė kartu su augalų fiziologais Albinu Putrimu ir Antanu Marčiukaičiu paskelbė apie eksperimento metodiką, leidžiančią augalinėje medžiagoje nustatyti sujungtą su baltymu auksiną. Ši metodika suvaidino svarbų vaidmenį, plėtojant auksino fiziologinio veikimo būdo tyrimus, kurių vėlesni rezultatai gerokai praplėtė bendrąją augalo hormoninės reguliacijos sampratą.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai jau buvo sukaupę tokią didelę patirtį, kad galėjo planuoti kelių krypčių specializuotus gravitropinės augalo reakcijos tyrimus. Viena iš krypčių, plėtojama šioje laboratorijoje, buvo fiziologinių fitohormonų analogų kūrimo ir taikymo žemės ūkio praktikoje darbai. Jiems ir vadovavo Leonida Novickienė. Augalų hormonų ir kitų fiziologiškai aktyvių junginių analogus XX a. viduryje mokslininkai kurdavo, modifikuodami natūralius augalo augime ir vystymesi dalyvaujančius junginius, dažniausiai fitohormonus. Buvo galvojama, kad, pakeitus natūralią augalų hormonų struktūrą, sintetinis junginys aktyviau ir tikslingiau veiks augalo augimą ir vystymąsi. Temos plėtotė buvo susijusi su žemės ūkio praktikos darbais, kurie, siekiant užtikrinti žemės ūkio kultūrų derlingumą, visais laikais buvo labai aktualūs.
Per penkiasdešimt mokslinės veiklos metų Leonida Novickienė kartu su Alfonsu Merkiu sukūrė per šimtą fiziologiškai aktyvių junginių, turinčių augalų augimą skatinančių, lėtinančių, produktyvumą formuojančių savybių, kurių poveikis buvo bandomas įvairioms žemės ūkio kultūroms – javams, bulvėms, cukriniams runkeliams, rapsams. Du fiziologiškai aktyviausi junginiai, pavadinti „TA-12“ ir „Venta“, devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pripažinti išradimais. 1994 m. apibendrinusi trisdešimties metų tyrinėjimus, Leonida Novickienė parengė ir apgynė habilitacinį darbą „Augalų augimą, vystymąsi ir produktyvumą reguliuojančių fitohormonų ir retardantų analogų kūrimo fiziologiniai pagrindai“. Jos sukurti junginiai, ypač auksino fiziologinis analogas, pavadintas TA-12, iki šiol mokslininkų naudojami, tiriant žemės ūkio kultūrų atsparumą šalčiui ir sausrai.
Šiandienos žvilgsniu vertindami Leonidos Novickienės mokslinius darbus, galime teigti, kad ji kartu su Alfonsu Merkiu sukūrė teorinius pagrindus naujų siaurai specializuotų fitohormonų fiziologinių analogų sintezei. Šia tema ji paskelbė per 200 mokslinių straipsnių. Tyrimų rezultatai, sudarantys darbų ciklo „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija (1960–2000 m.)“ svarią dalį, 2001 m. buvo įvertinti Lietuvos mokslo premija. Būdama augalų fiziologijos mokslo entuziastė, Leonida Novickienė vadovavo, parengiant penkias daktaro disertacijas, dalyvavo dešimtyje disertacijų gynimo komitetų, oponavo kolegų darbams. Ji visuomet palaikydavo jaunuosius mokslininkus, juos konsultuodavo ir įkvėpdavo darbui.
habil. dr. Jūratė Darginavičienė, habil. dr. Leonida Novickienė, akad. Alfonsas
Merkys. (2002). Lietuvos augalų fziologų draugijos archyvo nuotraukos
Daug dėmesio L. Novickienė skyrė mokslinei visuomeninei veiklai: 1988 m. su akademiku Alfonsu Merkiu įsteigė Lietuvos augalų fiziologų draugiją. Daug metų dirbo jos valdyboje, prisidėjo organizuojant periodinius draugijos renginius „Profesoriaus S. Jundzilo ir profesoriaus J. Dagio skaitymai“, buvo tarptautinių ir Lietuvos konferencijų, skirtų žymiems Lietuvos augalų fiziologams atminti, mokslinių komitetų narė, paskelbė pažintinius straipsnius apie mokslininkus augalų fiziologus – Joną Dagį, Petrą Bluzmaną, Sabiną Karosienę, Alfonsą Merkį.
„Eksperimentas, juk tai taip nepaprasta…“ – sakydavo jubiliatė, skatindama jaunimą moksliniam darbui. Visada geranoriška, nuoširdi, tikinti nenutrūkstama žmonijos pažanga, ji yra pavyzdys ir jauniems Lietuvos mokslininkams. Lietuvos augalų fiziologai sveikina Leonidą Novickienę garbingo jubiliejaus proga ir linki laimės, sveikatos, kūrybinio įkvėpimo.
Dr. Aurika Ričkienė, dr. Virgilija Gavelienė, dr. Sigita Jurkonienė
Autorės yra Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojos