1935–2020
Visos mūsų maldos kasdieninės,
Viešpatie, duok tėviškės dangaus.
Tik tenai pailsusios krūtinės,
Po visų kelionių atsigaus.
Lietuva neteko žymaus filologo, kraštotyrininko, pedagogo doc. dr. Alfonso Pilkos. Eidamas 86-sius metus, po labai sunkios ligos, rugsėjo 10 d. į Amžinybę iškeliavo Vilniaus pedagoginio universiteto Užsienio kalbų fakulteto mokslininkas kalbininkas, kraštotyrininkas doc. dr. Alfonsas Pilka.
A. Pilka gimė 1935 m. vasario 27 d. Anykščių rajono Trakinių kaime Stasės Pilkienės (Juškaitės) ir Prano Pilkos šeimoje, užauginusioje keturis vaikus. Baigęs Antanavos pradžios mokyklą, mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (dabar – J. Biliūno gimnazija).
Besimokant šioje mokykloje, pasikeitė net šeši direktoriai. Štai tokioje aplinkoje, nuolat permainų ir saugumiečių purtomoje mokykloje, brendo būsimasis mokslininkas. 1954–1958 m. jis studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakultete ir įgijo anglų kalbos mokytojo išsilavinimą. Jam dėstė iškilūs to meto filologai, pedagogikos ir jos istorijos kursus dėstė prof. Jonas Laužikas.
Baigęs studijas, 1958–1962 m. A. Pilka gyveno ir dirbo Klaipėdoje. 1958–1959 m. buvo Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojas, 1959–1962 m. – Klaipėdos jūreivystės mokyklos anglų kalbos dėstytojas. Nuo 1962 m. buvo pakviestas dėstyti Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto) Užsienio kalbų fakulteto Anglų filologijos katedroje. 1962–1988 m. dirbo vyr. dėstytoju. 1988 m. instituto Taryba jam suteikė docento pedagoginį vardą. Šias pareigas ėjo iki 1996 m., kol išėjo į pensiją.
1963–1965 m. A. Pilka stažavosi Rygos universiteto užsienio kalbų dėstymo dvimečiuose kursuose, vėliau – Didžiojoje Britanijoje. 1984 m. Vilniaus universitete jis apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių kalbos nežymimieji determinatyvai (gretinant su anglų kalba)“, 1993 m. nostrifikuotas kaip humanitarinių mokslų, filologijos daktaras. A. Pilkos mokslinių tyrimų sritis – loginė-semantinė anglų ir lietuvių kalbų gretinamoji analizė. Jis paskelbė profesinės ir mokslinės srities straipsnių „Kalbotyroje“, rinkiniuose „Kalba ir mintis“ (1980 m.), „Žodžiai ir prasmės 1“ (1991 m.) ir kitur. Lietuvos spaudoje skelbė kraštotyros tyrimų straipsnius apie gimtojo kaimo ir jo apylinkių iškilius žmones: spaustuvininką Martyną Kuktą, arkivyskupą Teofilių Matulionį, kunigą Stasį Ylą.
LEU Alumnų bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, broliui Antanui, seseriai Natalijai, katedros bendradarbiams, studijų kolegoms ir studentams. Tikimės, kad draugų, kolegų atmintyje jis ilgam išliks kaip nenuilstantis altruistas, asmenybė, nevengianti ir aštresnio, bet teisingo žodžio, kurio subtilus humoras daug kam imponavo ir net padėjo.
Ilsėkis ramybėje, mielas kolega, tebūna lengva Tau Anykščių krašto žemelė. LEU Alumnų draugija
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą profesorių Gediminą Merkį, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia LAMPSS valdybos ir tarybos nariai. Netekties skausmą tesumažina šviesus Jos prisiminimas ir telydi mūsų užuojauta.