1. Kada atsiras, tėvams pageidaujant, visos dienos mokykla, kai vaikas grįžta tik vakarop, paruošęs pamokas, prisižaidęs ir tada turi galimybę bendrauti šeimoje?
2. Kada popamokinei (užklasinei, užmokyklinei) veiklai atsiras visavertis mokinio krepšelis?
3. Kas bus daroma, kad įveiktume švietimo nelygybę ir mokymosi pasiekimų kontrastus regionuose bei pagal mokyklų tipus?
4. Kodėl tie magistrantai, kurie studijuoja ištęstinėse studijose, privalo mokėti už mokslą, o vadinamieji stacionariniai („dieniniai“) neprivalo? Kodėl tokia diskriminacija besimokančios visuomenės ir žinių ekonomikos sąlygomis? „Dieninukai“ yra visiški išlaikytiniai, o „ištęstiniai“ studentai dalyvauja gamybos ir paslaugų ekonomikoje, kuria BVP. Deja, jiems atlyginama diskriminacine politika. Kada pirmoji magistrantūra bus nemokama visiems, nepriklausomai nuo studijų formos?
5. Vidutinio amžiaus gyventojų kategorijai tenka dviguba našta – išmokslinti vaikus ir slaugyti į amžinąją kelionę išeinančius savo tėvus. Kas bus daroma, kad plėstųsi paliatyvinės slaugos sektorius, kad kilni moralinė prievolė Lietuvos šeimoms netaptų nepakeliamu likimo smūgiu?
6. Žmonės dešimtmečiais moka privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau dantų protezavimo medicina yra bemaž visiškai komercializuota, tartum grožio chirurgija. Ar tai teisinga? Prasta dantų būklė ilgainiui veda prie daugelio sunkių ligų. Nuo kada valstybė daugiau prisidės savo ištekliais prie dantų protezavimo?
7. Kodėl valstybė nesutvarko komunalines paslaugas teikiančių įmonių monopolijų? Jos ciniškai vykdo nesąžiningos egoistinės kainodaros politiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. teigia: „Valstybė gina vartotojų interesus.“ Kodėl taip prastai gina?
8. Kodėl Lietuvoje masiškai nepereinama prie vartotojams tiesiogiai nemokamo viešojo regioninio transporto? Kodėl ši moderni ir pažangi europinė politika neskuba ateiti į Lietuvą?