A. Lukašenka turi būti teisiamas už nusikaltimus savo šalies žmonėms. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Baltarusijos opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovai viešai prašė Lietuvos Respublikos Seimo, o per jį – ir kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų, be kita ko, inicijuoti procesą, kad tarptautiniu mastu būtų ištirti Baltarusijos valdančiojo režimo ir Aleksandro Lukašenkos padaryti nusikaltimai – oponentų, režimo kritikų žudymai, žmonių grobimai.
Buvo pranešta apie dešimtis be žinios dingusių žmonių, smurtą net prieš mažamečius vaikus. Gavę šią informaciją, Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys ragina tarptautinę bendruomenę atlikti tyrimą dėl A. Lukašenkos ir jo režimo padarytų nusikaltimų. „Šiandien kartu su kolega Povilu Urbšiu pateikiau pataisą rezoliucijai, siūlydamas ją papildyti raginimu tarptautinei bendruomenei atlikti tyrimą dėl Aleksandro Lukašenkos ir jo režimo padarytų, tačiau iki šiol neištirtų nusikaltimų savo žmonėms, tautai (politinių konkurentų žudymą, opozicijos narių, žurnalistų grobimą ir kitus nusikaltimus). Šie nusikaltimai truko dešimtmečius“, – kalbėjo V. Bakas.
„Lietuva siekia būti Rytų politikos eksperte, viso Vakarų pasaulio dėmesys nukrypęs į įvykius Baltarusijoje, todėl šalia siūlymo įvesti sankcijas, paleisti sulaikytuosius, būtina priminti tarptautinei bendruomenei apie A. Lukašenkos režimo padarytus nusikaltimus. Panašu, kad Baltarusijoje yra net ne diktatorius, tai nusikaltėlis ir kalbėti su juo nėra apie ką. Jo veiklą reikia tirti, o jį teisti nepriklausomame teisme. Tai turėtų būti vienas iš mūsų patarimų Vakarų visuomenei“, – situaciją pakomentavo V. Bakas.
Regionų politika: pažadai ir tikrovė. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto pirmininkę Guodą Burokienę, prašydamas vykdyti parlamentinę kontrolę ir komiteto posėdyje svarstyti Vyriausybės vykdomą regionų politiką. „Atskirtis tarp regionų didėja, atlyginimų skirtumai tarp Vilniaus miesto ir kitų savivaldybių išlieka dideli ir toliau auga. Darbuotojų skaičius visose savivaldybėse sumažėjo, išskyrus Vilniaus miestą. Keistai atrodo Vyriausybės sprendimai, skatinantys valstybės sektoriaus darbuotojų perkėlimą į sostinę iš kitų regionų. Vien 2019 m. Vilniaus apskrityje sukurta per 3 tūkst. naujų darbo vietų, kai regionuose tokios darbo vietos buvo naikinamos“, – sakė parlamento narys.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų darbo vietų šalyje buvo 308 tūkst. Per metus sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus. „Sostinėje valstybės institucijose ir įmonėse dirba apie 100 tūkst. darbuotojų – kas trečias vilnietis, o dar papildomai sukuriamos darbo vietos, kurios aptarnauja šį sektorių. Bent dalies darbo vietų perkėlimas į regionus galėtų smarkiai pagyvinti tų vietų darbo rinką, o sostinėje dėl to nebūtų didelių pasikeitimų, nes privačiose įstaigose ir taip gausu laisvų darbo vietų. Gaila, bet Vyriausybė vykdo priešingą politiką – iš regionų darbo vietos keliamos į Vilnių. Todėl būtinas dialogas su Seimu, kurį sudaro parlamentarai iš visos Lietuvos“, – kalbėjo K. Masiulis.
Per 2019 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione buvo panaikinta 5,7 tūkst. valstybės finansuojamų darbo vietų, 2018 m. – 5,1 tūkst., 2017 m. – 3,9 tūkst.