Lietuvos Respublikos Seimo pranešimai

Pritarta Prezidento siūlymui išplėsti valstybės apdovanojimu pagerbiamų asmenų ratą. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teiktoms Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sudaryti galimybę pagerbti tėvus, globėjus ir rūpintojus bei užtikrinti lygiateisiškumą kiekvienam iš jų būti įvertintam už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai. Kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą

Šiuo metu valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu – gali būti apdovanotos tik motinos, pagimdžiusios ir užauginusios bei gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų. Svarstomomis pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu galėtų būti apdovanojami tiek asmenys, garsinantys Lietuvos vardą, tiek ir asmenys, turintys nuopelnų įvairiose srityse Lietuvoje. Pagal siūlomą patikslinimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu būtų apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse, už humanitarinę pagalbą Lietuvai.

 

Asociacijų vadovais galėtų tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Seimas svarstys Asociacijų įstatymo bei Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti meno kūrėjų organizacijų ir asociacijų veiklą, patikslinti asociacijų valdymo organų funkcijas, asociacijų veiklai, tiksliniams veiklos projektams ir programoms finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų skyrimo reikalavimus, užtikrinant gautų lėšų panaudojimą pagal paskirtį, užkardant galimus asociacijų vadovų piktnaudžiavimo valdžia atvejus, jų veikla galimus sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktus, kas diskredituotų asociacijos autoritetą.

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pataisų projektu siūloma papildyti įstatymo 10 straipsnį, siekiant sukonkretinti reikalavimus meno kūrėjų organizacijų veiklai ir kūrybinių programų bei projektų finansavimui iš valstybės biudžeto gauti, vadovaujantis Kultūros rėmimo fondo įstatymo ir Asociacijų įstatymo nuostatomis, ir užtikrinti gautų lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

Asociacijų įstatyme siūloma tikslinti asociacijų vadovų skyrimo reikalavimus, įtvirtinant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. „Kas paskatino? Paskatino turbūt ne vieną iš mūsų pribloškiančios žinios iš tų įstaigų arba asociacijų, kuriose kartais pasigirsta įvairiausių kriminalinių istorijų arba atsiranda asmenys su tikrai labai ryškiai išreikšta kriminaline praeitimi, ir iš tikrųjų tai diskredituoja tų asociacijų vykdomą veiklą bei meta šešėlį visai asociacijų bendruomenei“, – pristatydamas pakeitimus, sakė vienas pataisų iniciatorių Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

 

Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir dujotiekio „Nord Stream 2“. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rusijos Federacijoje demokratijos, visuotinai pripažintų žmogaus teisių ir laisvių padėtis išlieka kritiška, ir Europos Sąjunga raginama kaip galima greičiau patvirtinti ir įgyvendinti Magnickio akto tipo ES sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą, į kurį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos Federacijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius.

„A. Navalno apnuodijimas, panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą cheminę paralyžiuojančią nuodingąją medžiagą, kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu“, – pažymima priimtame dokumente. Seimas atkreipia dėmesį, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas dar kartą primena, jog būtina stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.

Seimas akcentuoja, kad energijos išteklių eksportas yra pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis bei kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes. „Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo ir yra geopolitinis projektas, kuris padidins Europos priklausomybę nuo
Rusijos Federacijos tiekiamų gamtinių dujų“, – tvirtinama Seimo rezoliucijoje, kurioje kartu primenama, kad Rusijos Federacija tiekiamas dujas dažnai naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo įrankį nuo dujų pasiūlos priklausomoms šalims, ir „Nord Stream 2“ dujotiekis potencialiai gali būti išnaudojamas šiam tikslui, dėl ko susirūpinimą yra išreiškusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

Seimas pabrėžė būtinybę toliau remti Rusijos Federacijos disidentus, nevyriausybines ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistus, kviečia Vokietijos Federacinę Respubliką atsisakyti „Nord Stream 2“dujotiekio projekto, o ES ragina siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.