Rugsėjo 26 d. Plungės r. Kulių bendruomenėje įvyko Lietuvos partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbimo šventė.
Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje Mišias už Lietuvos partizanus ir kitus šioje parapijoje veikusius laisvės kovotojus aukojo kun. Arvydas Mačiulis, sveikinimo žodį tarė Plungės r. savivaldybės meras Audrius Klišonis. Po to buvo pašventinti trys Lietuvos šaulių sąjungos Plungės kuopos pastatyti kryžiai. Vienas iš pašventintų kryžių šių metų rugsėjo pradžioje buvo nupjautas. Tai padarę ir kryžių paėmę asmenys jį buvo pakeitę Žemaitijos vėliava. Vėliau kryžius paslaptingai atsirado. Kol kas neaišku, nei kas kryžių nupjovė, nei kas jį vėl grąžino. Šis metalinis kryžius prieš du mėnesius buvo pastatytas netoli Šiemulių kaimo, prie Čiuželių ir Šiemulių gatvių sankryžos.
Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“ renginio dalyvius pavaišino koše ir užkandžiais su arbata. Buvo pristatyta edukacinė programa po Kulių krašto muziejų. Renginyje dalyvavo Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kapitonas Algirdas Petrusevičius, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Plungės raj. Kulių krašto bendruomenės atstovai, miestelio gyventojai ir kiti svečiai. Dėkojame šauliui Stanislovui Jundului, Kulių krašto bendruomenei ir kitiems organizatoriams už puikų renginį.
Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje. Ji ribojasi su Nausodžio ir Stalgėnų seniūnijomis, Rietavo, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnijoje (2017 m. duomenimis) buvo apytiksliai 1150 gyventojų. Kuliai – didžiausia seniūnijos gyvenvietė, pirmą kartą paminėta 1253 m., priklausiusi grafams Zubovams, o 1873 m. atitekusi kunigaikščiui M. Oginskiui. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1644 m. 1900 m. kunigaikštis M. Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčią. Jos altoriai išpjaustyti iš medžio, grindys sudėtos iš keturkampių ir šešiakampių ąžuolo gabalų.
Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau, negu kitose Lietuvos vietose. Jų gyventojai dar prieš spaudos draudimą skaitė iš lietuviškų maldaknygių. Kuliuose gilų pėdsaką paliko 1898–1901 m. vikaru dirbęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Čia jis redagavo „Tėvynės sargą”, rašė „Pragiedrulius”. Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė aprašė Kulius savo kūrinyje „Šventmarė”. Gyvendama Kuliuose, ji rengdavo vakarus, statydavo vaidinimus. Kuliuose gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas. Po Antrojo pasaulinio karo, sovietų okupacijos metais šiose apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai.
Dr. Raimundas Kaminskas