Pokalbis su „Futura Scientia“ valdybos pirmininke prof. Liudvika Leišyte
Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, gyvybės mokslų ir medicinos srityse siekiama proveržio, kad būtų sukurta vakcina ir surasti veiksmingi ligos gydymo būdai. Tačiau kaip apskritai COVID-19 pandemiją išgyvena mokslininkai, kokie išbandymai iškilo jų kasdieniame darbe ir kaip ši pandemija veikia universitetų funkcionavimą, tyrinėja Dortmundo technikos universiteto (Vokietija) aukštojo mokslo studijų tyrėja profesorė dr. Liudvika Leišytė. Ji yra šio universiteto Aukštojo mokslo studijų centro vicedirektorė, Tventės universiteto (Nyderlandai) Aukštojo mokslo politikos studijų centro vizituojanti vyriausioji mokslininkė, Lietuvoje ir užsienio šalyse dirbančius lietuvių mokslininkus vienijančios asociacijos „Futura Scientia“ valdybos pirmininkė.
Leidimai ir griežtos taisyklės
„Dėl COVID-19 visiškai pasikeitė darbo pobūdis. Universitetai uždaryti, sunku patekti į laboratorijas. Dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus bei tvarkyti administracinius reikalus tenka nuotoliniu būdu. Dortmundo technikos universitetas uždarytas nuo kovo vidurio. Aš tyrinėju aukštojo mokslo institucijų ir jų darbuotojų veiklą. Žinoma, apklausas ir interviu galima vykdyti internetu ar telefonu, bet stebėti, kaip organizacijos gyvuoja, kaip viskas jose keičiasi, ir gyvai bendrauti su žmonėmis tokiomis sąlygomis yra neįmanoma. Teko priprasti prie dėstymo ir egzaminavimo nuotoliniu būdu. Poveikis akademiniam darbui yra didžiulis“, – sakė mokslininkė.
Tyrimai parodė, kad padėtis įvairių pasaulio valstybių universitetuose skiriasi, nes buvo nustatytos skirtingos taisyklės, galiojančios pandemijos sąlygomis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Airijoje buvo galima išeiti iš namų tik kelioms valandoms, nebent tai būtų su darbu susijęs koks nors labai svarbus klausimas. Pasak prof. L. Leišytės, tokie griežti apribojimai atsiliepė ir mokslininkų darbui. Tose srityse, kur būtina atlikti lauko tyrimus arba dirbti laboratorijose, mokslininkai turėjo gauti specialius leidimus, kad galėtų juos vykdyti ilgiau, nei numatyta šiose taisyklėse.
Kitose šalyse buvo nustatytos itin griežtos taisyklės, siekiant, kad bent minimaliai vyktų laboratoriniai tyrimai. Pavyzdžiui, jau minėtame Dortmundo universitete kiekviena tyrėjų grupė turi laikytis vadinamųjų higienos taisyklių: kaip naudoti kaukes, kokiu metu ateiti, kur dezinfekuotis, kiek asmenų vienu metu gali būti toje pačioje patalpoje, kokia turi būti jų rotacija.
Pandemija ypač paveikė studijų procesą. Daugelyje šalių studentams buvo uždrausta įeiti į universitetų patalpas. Paskaitos ir net egzaminai vyko nuotoliniu būdu. Kai kuriose šalyse, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Vokietijoje, dėstytojai turėjo per 1–3 savaites perkelti visą dėstymo turinį į internetinę erdvę. Tai buvo sudėtinga užduotis tiek dėstytojams, tiek studentams. Pasak mokslininkės, per labai trumpą laiką teko išmokti naudotis įvairiomis naujomis nuotolinio bendravimo programomis, labai išaugo darbo krūvis, ištisas savaites dėstant nuotoliniu būdu. Daugybės egzaminų užduotys ir jų pateikimo metodika turėjo būti pertvarkyta, o kai kuriais atvejais egzaminai buvo atidėti. Interviu, daryti su kolegomis, dirbančiais įvairiose valstybėse, parodė, kad dėstymas nuotoliniu būdu atima gerokai daugiau laiko ir energijos nei gyvai organizuojamos studijos.
Prof. L. Leišytė kalbėjosi ir su kolegomis, dirbančiais Lietuvoje. Čia situacija – taip pat problemiška. Dalis dėstytojų nėra įpratę dirbti nuotoliniu būdu, todėl nukenčia studijų kokybė. Kai kurie tyrimai negali būti nutraukiami, tačiau, norint patekti į laboratoriją, reikia specialaus leidimo ir tik ribotas žmonių skaičius ten yra įleidžiamas.
Dar vienas rimtas iššūkis – derinti dėstymą ir tyrimus nuotoliniu būdu su savo vaikų priežiūra karantino metu, nes ir vaikams pamokos vyko nuotoliu būdu, jiems likus namuose. Ilgainiui tai gali labai rimtai atsiliepti mokslo ir tolesnių studijų kokybei.
Nors mokslinių duomenų rinkimas per pirmuosius pandemijos mėnesius buvo šiek tiek apmiręs, prof. L. Leišytė įžvelgė ir teigiamą mokslinio darbo karantino sąlygomis pusę. Interviu su kolegomis parodė, kad atsirado daugiau laiko publikuoti anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, daug mokslininkų pasinaudojo proga parengti paraiškas naujų mokslo projektų finansavimui.
Baiminamasi antrosios bangos ir finansinių nuostolių
„Tose šalyse, kur mokslas mokamas ir universitetai orientuoti į rinką, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje, jie patyrė siaubingą finansinį smūgį. Kai kur jau milijardais skaičiuojami nuostoliai. Prognozuojama, kad Jungtinės Karalystės universitetai praras 763 mln. svarų sterlingų vien dėl nesurinktų mokesčių už mokslą, nes, remiantis „London Economics“ atlikta apklausa, net apie 17 proc. Jungtinės Karalystės studentų neplanuoja pradėti studijų, jei tęsis su COVID-19 susiję apribojimai. Vienas pagrindinių nusiskundimų – nenoras studijuoti nuotoliniu būdu, bet tiek pat mokėti už studijas. Kita problema – mobilumo apribojimas. Užsieniečiai studentai taip pat nenori mokėti didelių mokesčių už studijas, jei jos vyksta tik nuotoliniu būdu,“ – komentavo profesorė L. Leišytė.
Kembridžo universitetas jau paskelbė, kad ateinančiais mokslo metais net iki vasaros daugelis studijų vyks nuotoliniu būdu ir tik trumpi seminarai galės vykti auditorijose bei laboratorijose. Kai kurie Vokietijos universitetai taip pat pranešė, kad dalis studijų vyks nuotoliniu būdu, nes baiminamasi antrosios pandemijos bangos. Nors virtuali erdvė turi ir nemažai privalumų, prof. L. Leišytė pabrėžė, kad kokybiškai parengti vieną kursą dėstymui nuotoliniu būdu užtrunka visus metus. Todėl prisibijant antrosios pandemijos bangos, labai svarbu iš anksto rengtis tokiam dėstymui ir skirti kuo daugiau dėmesio bendravimui su studentais virtualioje erdvėje.
Didžiulė finansinė krizė ištiko universitetus anglosaksiško aukštojo mokslo modelio šalyse, kuriose studijos yra mokamos. Čia pandemija atsilieps tiek darbo vietoms universitetuose, tiek ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybei. „Universitetų vadovai ieško įvairių kelių, kurie leistų subalansuoti jų biudžetus. Taikomos dvi strategijos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose stengiamasi neatleisti dėstytojų, bet naikinami priedai, kasmet skaičiuojami pagal parengtų publikacijų skaičių ir kitus rezultatus. O štai Jungtinėje Karalystėje yra daug žmonių, su kuriais sudarytos trumpalaikės darbo sutartys ir dabar jie dažniau atleidžiami. Mano kolegė, dirbanti Londone, baiminasi, kad vos ne ketvirtadalis darbuotojų gali būti atleisti, nes universitetai nebeturi iš ko mokėti atlyginimų. Lietuvoje taip pat yra daug dirbančių pagal trumpalaikes sutartis, bet ten rinkos poveikis ne toks stiprus, nes tik maža dalis studentų yra iš užsienio. Todėl darbo rinka nėra tokia jautri kaip Anglijoje, JAV ar Australijoje, kur iš užsienio atvykę studentai yra labai svarbus universitetų pajamų šaltinis“, – lyginamųjų tyrimų rezultatais dalijosi profesorė.
Vienintelis būdas, leidžiantis išgelbėti žmogiškąjį potencialą, mokslininkės manymu, yra valstybės pagalba. Kiekviena šalis turi savo prioritetines mokslo sritis ir jos turi būti toliau plėtojamos, jas atitinkamai finansuojant. Jei finansavimas nutraukiamas ir darbuotojai atleidžiami, mokslo bazė nyksta, o ją atkurti vėliau nebus lengva.
Vokietijoje, Olandijoje ir kai kuriose kitose valstybėse daug investuojama į mokslinius tyrimus. Ten vykdomos naujos programos, yra nemažai temų, susijusių su COVID-19 – tiek iš gamtos, tiek ir iš socialinių mokslų. Tyrėjai turi nemažai galimybių teikti paraiškas finansavimui gauti. Lietuvos mokslo taryba taip pat paskelbė konkursą teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su COVID-19 tematika, finansavimo. Pasak prof. L. Leišytės, tai yra vienas iš mechanizmų, kurį valstybės gali naudoti, siekdamos išlaikyti stiprią mokslinių tyrimų bazę.
Tyrėja pastebi, kad iki šiol daugelis mokslo finansavimo agentūrų supratingai reaguoja į susidariusią krizę. Dauguma jų pratęsia terminus, kai kada keliems mėnesiams, kai kada net pusmečiui, kad mokslininkai galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. „Mokslo ir studijų situacija dėl pandemijos visame pasaulyje yra labai rimta, – apibendrina tyrėja. – Mokslininkai labai stengiasi, kad būtų tęsiami tyrimai ir nenukentėtų studentai. Universitetams dabar yra rimtas išbandymas, kaip išlaikyti talentingus darbuotojus, kad, pereinant prie dėstymo nuotoliniu būdu, būtų garantuota mokslo ir studijų kokybė. Todėl ir valstybių vadovams būtina atidžiai vertinti besikeičiančią situaciją, užtikrinti pakankamą ir pastovų mokslo finansavimą, garantuojantį tyrimų tęstinumą.“
Milda Kniežaitė