Stojimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas rodikliai. Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet yra didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m. Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst., arba 15 proc., daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus – 2019 m. studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų.
Šiemet fiksuojamas rekordinis pedagoginių studijų populiarumas – palyginti su pernai jis išaugo dvigubai. Pirmą kartą per kelerius metus, kai jas pasirinkusiųjų skaičiai kasmet mažėjo, šiemet norą tapti būsimais pedagogais išreiškė net 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,3 tūkst. – pirmuoju pageidavimu. Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatoma skirti 585 valstybės finansuojamas studijų vietas. Palyginimui – pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
Daugiausia stojančiųjų dėmesio susilaukė inžinerija ir inžinerinės profesijos – į jas pakviesta daugiau nei 4 tūkst. Paslaugų asmenims sritį renkasi 3,7 tūkst. stojančiųjų, sveikatos priežiūrą – per 2 tūkst. stojančiųjų. Šiemet pradėjus įgyvendinti naują iniciatyvą – geidžiamos profesijos žinių suteikti dar bendrojo ugdymo mokyklos suole – sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti pakviesti 385 būsimi I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Jie mokysis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. modulių pasiūla dar labiau prasiplėtė – juos rinktis buvo kviečiami ir jau įgijusieji vidurinį išsilavinimą suaugusieji.
Minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas 2022 m. 2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. „Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi“, – sako ministras A. Monkevičius.
2022 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo dalyko.
Kiti reikalavimai išliks tokie patys, kaip ir 2020 m. Priimant į universitetus ir kolegijas, bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6. Vidurkis skaičiuojamas, pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.
Reikalavimai aukštojo mokslo studijoms, profesiniam mokymui ir neformaliajam suaugusiųjų švietimui naujais mokslo metais. Siekiant užtikrinti saugią aplinką aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams, profesinių mokyklų mokytojams ir mokiniams, neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklų tiekėjams ir dalyviams, organizatoriai įpareigojami laikytis šių ir kitų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos reikalavimų. Uždarose erdvėse vykstantys renginiai organizuojami laikantis grupių izoliavimo principo.
Turi būti stebima darbuotojų ir veiklose dalyvaujančių asmenų sveikatos būklė. Jiems sudaromos sąlygos matuoti kūno temperatūrą. Į veiklų vykdymo vietas neįleidžiami asmenys, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Asmenys, kuriems pasireiškia šie požymiai, turi nedelsdami apleisti patalpas ir kreiptis konsultacijos Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju. Veiklų organizatoriai, iš veiklose dalyvaujančio asmens gavę informaciją apie jam nustatytą koronaviruso infekciją, apie tai privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), bendradarbiauti su NVSC nustatant sąlytį turėjusius asmenis ir jiems taikant 14 dienų izoliaciją. Į veiklos vykdymo vietą draudžiama atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.
Pritarta siūlymui leisti atvykti užsienio valstybių piliečiams, priimtiems studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Europos Sąjungos rekomendacijose pažymima, kad užsienio studentams turi būti užtikrinta galimybė atvykti į juos priėmusias aukštąsias mokyklas. Asmenų vykimas į kitas šalis mokslinių tyrimų, studijų ir stažavimosi tikslais yra tarp svarbiausių kriterijų, numatančių galimybę priimti tokį sprendimą. Aukštosios mokyklos vadovausis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovų sprendimais dėl sveikatos saugos ir kitų ligos valdymo sąlygų užtikrinimo.
Aukštosios mokyklos turės užtikrinti izoliacijos sąlygas atvykusiems iš užsienio valstybių. Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Mokslo ir studijų institucijos privalės sudaryti sąlygas į Lietuvą atvykstančių iš užsienio studentų 14 dienų izoliacijai, kai ji būtina pagal galiojančius reikalavimus. Izoliavimui skirtos gyvenamosios patalpos turi būti įrengiamos gyvenamosios paskirties pastatuose (socialiniuose būstuose, bendrabučiuose ir kt.), poilsio paskirties pastatuose (poilsio namuose, jaunimo nakvynės namuose, kaimo turizmo paskirties pastatuose) ir kituose pastatuose. Izoliavimui skirtos gyvenamosios patalpos užtikrinamos tokia prioriteto tvarka: atskiras butas; kiekvienam asmeniui atskira gyvenamoji patalpa su atskiru sanitariniu mazgu; kiekvienam asmeniui atskira gyvenamoji patalpa su bendru sanitariniu mazgu; bendri gyvenamieji kambariai su bendrais sanitariniai mazgais.
Nesant galimybės užtikrinti kiekvienam asmeniui atskirą gyvenamąją patalpą su atskiru sanitariniu mazgu, asmenys turi būti grupuojami bendruose gyvenamuosiuose kambariuose pagal izoliavimo pradžios laiką. Jei studentai apgyvendinami patalpose su bendrais sanitariniais mazgais ir kitomis bendromis patalpomis, būtina užtikrinti, kad nesikirstų izoliuotų ir neizoliuotų asmenų srautai. Izoliavimui skirtos patalpos turi būti aprūpintos būtiniausiais baldais, inventoriumi, indais, valymo ir dezinfekcijos priemonėmis, buitinių atliekų surinkimo konteineriais, patalynės ir suterštų drabužių surinkimo talpomis, jei nėra galimybės juos skalbti.
Studentai izoliavimo patalpose turi būti apgyvendinami po vieną, jei tokios galimybės nėra – būtina užtikrinti, kad viename kambaryje gyventų ne daugiau kaip trys asmenys. Vienos šeimos nariai pagal galimybes izoliuojami vienoje patalpoje. Izoliuotiems asmenims organizuojamas maisto ir kitų būtiniausių priemonių (vaistų, higienos prekių, drabužių) pristatymas.
Studentai, atvykstantys iš šalių, kuriose sergamumas koronaviruso infekcija per pastarąsias 14 kalendorinių dienų viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, turi pateikti įrodymą apie 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą COVID-19 nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Kitu atveju aukštosios mokyklos įpareigojamos organizuoti tokių studentų tyrimų atlikimą atvykus į Lietuvą, užtikrinant, kad per 24 valandas nuo atvykimo būtų kreiptasi į COVID-19 tyrimus atliekančią įstaigą. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus