Lapai pagelto, visur jų pilna,
Prasideda rudenėlio daina.
Tai lyja, tai vėl saulė kviečia,
O Tu išėjai, – nelauktai…
Šių metų vasaros pabaiga paženklinta skaudžia netektimi: eidama 91-uosius metus, rugpjūčio 27 d. į Amžinybę iškeliavo buvusio Lietuvos edukologijos universiteto (anksčiau – VPU, iki 1992 m. – VVPI) Bendrosios fizikos katedros docentė, fizikos mokslų daktarė dr. Laima Liuda Gėgžnaitė.
L. L. Gėgžnaitė gimė 1930 m. sausio 14 d. Šėtoje (Kėdainių r.), Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Vyties Kryžiaus ordininko, pedagogo Jurgio ir Marijos Gėgžnų šeimoje. Jos tėtis Jurgis Gėgžna 1925–1929 m. dirbo Šėtos pradinės mokyklos vedėju, o nuo 1931 m. sausio 1 d., eidamas Krekenavos pradinės mokyklos vedėjo pareigas, pradėjo naujos mokyklos statybą Šeduvos gatvėje. Mokykla buvo atidaryta 1933 m. spalį. Šiuo metu šiame pastate įsikūrę slaugos namai ir ligoninė, ant jo sienos yra atminimo lenta, skirta buvusios mokyklos statytojui J. Gėgžnai.
Baigusi Krekenavos pradžios mokyklą, Laima Gėgžnaitė mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje (1949 m. pervadintoje 2-jąja vidurine mokykla). Ją baigusi, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, kur dėstė iškilūs to meto Lietuvos fizikai: akademikas prof. Povilas Brazdžiūnas, prof. Adolfas Jucys, prof. Henrikas Jonaitis ir kt. 1953 m. pradėjo studijuoti tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) aspirantūroje. Ją baigusi, 1956 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Eksperimentinės fizikos katedros asistente, o eidama antraeiles pareigas – specialiųjų fizikos dalykų dėstytoja tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Čia L. Gėgžnaitė įsitraukė į kristalofosforų tyrimų laboratorijos veiklą ir 1973 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Mokslo taryboje apgynė kandidato disertaciją „Cinko sulfido kristalofosforų elektroliuminescencijos kai kurie efektai“ (vadovas – doc. P. Pipinys). 1993 m. nostrifikuota, suteikiant fizikos mokslų daktaro laipsnį. 1978 m. jai buvo suteiktas docento pedagoginis vardas.
Su bendraautoriais įvairiuose Lietuvos ir užsienio prestižiniuose fizikos žurnaluose L. Gėgžnaitė paskelbė 17 mokslo straipsnių, skaitė pranešimus nacionalinėse ir užsienio valstybių fizikų konferencijose. Buvę studentai įvairių susitikimų metu iki šiol šiltai prisimena jos principingumą ir reiklumą, begalinę kantrybę, aiškinant sudėtingus optikos ir spektroskopijos dalykus. 1980 m. L. Gėgžnaitė apdovanota aukštojo mokslo ministro prof. H. Zabulio garbės raštu, 1993 m. – kultūros ir švietimo ministro D. Trinkūno padėkos raštu.1993 m. metais išėjo į pensiją ir atsidėjo mėgėjiškai sodininkystei.
Šviesus velionės Laimos Gėgžnaitės atminimas ilgam išliks jos kolegų, visų bendradarbių ir buvusių studentų atmintyje. Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia gilią užuojautą dėl šios netekties jos sūnui Gyčiui, kitiems artimiesiems ir buvusiems bendradarbiams.
Mieloji Laima, ilsėkis ramybėje ir tebūnie Tau lengva Krekenavos kapų žemelė, Tavo palaikams atgulus greta savo tėčio, nepriklausomos Lietuvos kūrėjo.
Prof. Antanas Kiveris
LEU Alumnų draugija
Žmogus – bejėgis, gamta ta – visagalė,
Prieš juodą nebūtį lemties.
Sprendimo jos pakeisti niekas negali,
Dar taip reikėjo Jūsų rankų ir širdies.
Jūs gyvensite gėlės kiekvienu žiedu,
Būsite vėjeliu ir plaukus sušukuosite.
Ir tik sapne paguodos ranką bepaduosite