Mindaugas Kazimieras Tomonis (slapyvardis – Tomas Kuršys) – poetas, filosofas, kovotojas už Lietuvos laisvę, gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1975 m. lapkričio 5 d. KGB nužudytas kaip kitamintis ir rezistencijos dalyvis.
Nuo 1944 m. rudens M. K. Tomonis su tėvais gyveno Kaune, buvusiuose dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose. 1946 m. rudenį pradėjo lankyti aštuonmetę J. Jablonskio mokyklą Žaliakalnyje, o 1950 m. perėjo į Komjaunimo vidurinę mokyklą (taip tuo metu sovietiniai okupantai buvo pervardinę „Aušros“ gimnaziją). Buvo gabus ir stropus mokinys, apibūdinamas kaip labai nekalbus ir nedrąsus. Anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bendradarbiavo spaudoje. Į „Kauno tiesą“ rašė trumpas informacijas apie įvairius Respublikinės bibliotekos, kurioje tuo metu dirbo jo tėvas, kultūros renginius ir kritines žinutes apie mieste pastebėtas negeroves.
1957 m. M. Tomonis baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI) studijuoti chemijos technologijos. 1962 m. pavasarį vedė Aldoną Vilčinskaitę. Baigęs institutą, išvyko į paskyrimo vietą Kuršėnuose, tuometinę Daugėlių silikatinių plytų gamyklą. 1963 m. pradžioje jiems gimė sūnus Rytis. Tų pačių metų rudenį šeima persikėlė į Vilnių, kur gyveno jo tėvai ir seserys. Įgijęs chemiko profesiją, dirbo moksliniuose tyrimo institutuose. 1967 m. M. Tomonis apgynė disertaciją. Jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis.
Dėl atvirai išsakomų antisovietinių pažiūrų ir Lietuvos nepriklausomybės siekių M. Tomonis kelis kartus buvo prievarta uždarytas į psichoneurologinę ligoninę. 1975 m. vasaros pradžioje jis parašė laišką partijos Centro Komitetui, kuriame išdėstė savo požiūrį į sovietinį režimą ir siūlė suteikti galimybę Baltijos šalims referendumo keliu atgauti nepriklausomybę. Tai buvo kuklus, jautrus žmogus, tačiau atvirai kalbėjęs apie okupacinio režimo piktžaizdes ir kėlęs Lietuvos valstybės atkūrimo būtinybę. Tuo šis poetas ir mokslininkas atrodė pavojingas sovietinei imperijai ir represinėse struktūrose buvo nuspręsta jį nužudyti.
Tų pačių metų lapkričio 5-ąją Mindaugas išėjo į darbą, tačiau vakare artimieji jo nebesulaukė. Po kurio laiko ėmė aiškėti, kad tą dieną jis buvo slapta įkalintas KGB kalėjime Vilniuje, ten tardytas, kankintas ir nužudytas. Žuvusiojo artimiesiems KGB oficialiai pranešė, kad Mindaugo kūnas rastas ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių Vilniuje. Laidotuvių metu artimieji pamatė šautines žaizdas Mindaugo galvoje, o ant kaklo – pjautines žaizdas, visai nebūdingas pervažiavus traukinio. Artimiesiems paprašius parodyti žūties vietą, buvo delsiama tai padaryti. Tik po kelių dienų buvo parodyta inscenizuota žūties vieta, aplieta krauju, o šalia numesti keli asmeniniai Mindaugo daiktai.
Vilniaus geležinkelio įvykių suvestinėse tomis dienomis nebuvo užregistruota nė vienos avarijos, kurioje būtų žuvęs žmogus. Mindaugo gimines ir kitus artimuosius KGB darbuotojai daug kartų tardė ir baugino. Jiems buvo liepta neieškoti tiesos apie Mindaugo žūties aplinkybes, jų namuose ne kartą vykdytos kratos.
Dr. Raimundas Kaminskas