Netekome tremtinio, ilgamečio Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininko, buvusio švietimo viceministro, technikos mokslų daktaro docento Jono Ryčio Puodžiaus.
Jonas Rytis Puodžius gimė 1935 m. kovo 23 d. mokytojų Jono ir Katrės Puodžių šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai Aluntoje areštavo Puodžių šeimą, tėvą ištrėmė į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte, kur jis po keturių mėnesių mirė. Motiną su sūnumis Jonu Ryčiu ir Valensu ištrėmė į Altajaus krašto Barnaulo rajoną, o 1942 m. – į Arktį, į Trofimovsko salą Lenos upės žiotyse Jakutijoje. 1947 m. vasarą šeimai pavyko persikelti į Jakutską. Motina ryžosi sūnus nelegaliai išsiųsti į Lietuvą pas gimines. 1948 m. vasarą mažieji bėgliai buvo sulaikyti Maskvoje ir pateko į beglobių vaikų namus, iš kurių vėliau juos pavyko išlaisvinti giminaičiams iš Kauno. Mama iš tremties grįžo tik 1956 m.
Jonas Rytis mokėsi Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje, Kauno politechnikume, Kauno politechnikos institute (abu juos baigė su pagyrimu), įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę. 1979 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir buvo pakviestas eiti docento pareigas KPI Matematinės įrangos katedroje. Vėliau dirbo Skaičiavimo centro moksliniu vadovu. Nuo 1981 m. – KPI Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centro direktorius, 1984 m. – docentas, 1989 m. – Lietuvos nusipelnęs inžinierius.
Atkūrus nepriklausomybę, Vyriausybės kvietimu Jonas Puodžius buvo pervestas į Mokslo ir studijų departamentą prie Vyriausybės. 1991–1994 m. dirbo departamento skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, 1994–1998 m. – Švietimo ministerijos sekretoriumi, viceministru. 1998–2009 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos patarėjas, 2002–2012 m. – Kauno technikos kolegijos Steigiamosios tarybos narys. Jam suteiktas šios kolegijos Garbės daktaro vardas.
Jonas Puodžius buvo aktyvus visuomenininkas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, ilgametis Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos Seime narys, jos pirmininkas, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininko pavaduotojas. Jonas Puodžius kartu su bendražygiais sudarė ir redagavo leidinius „Lapteviečiai“, „Puodžių ir Tarvydų giminės šaltinis“, „Lietuviai Arktyje“, „Vilties galia. Mokytojai Katrė ir Jonas Puodžiai“, daug prisidėjo prie paminklo Jakutijoje kentėjusiems ir žuvusiems Lietuvos tremtiniams statybos (Vilnius, Aukų g.), rūpinosi „Sibiro madonos“ konservavimu ir įkurdinimu Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, jos kopijos įteikimu Popiežiui Pranciškui 2018 m. vizito Lietuvoje metu.
Jonas Puodžius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2007), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medaliu „Vilties žvaigždė“ (2019).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius ir darbuotojai reiškia nuoširdžią užuojautą Jono Ryčio Puodžiaus artimiesiems ir bendražygiams.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
* * *
Lietuvos mokslininkų sąjungos kūrėjams ir vadovams bei LMS tarybos nariams teko ne vienerius metus glaudžiai ir produktyviai bendradarbiauti su a. a. Jonu Ryčiu Puodžiumi. Reiškiame gilią užuojautą jo artimiesiems ir bendražygiams. Kartu su juo dirbusieji Mokslo ir studijų departamente bei kitose institucijose pažymi, kad bendravimas visada buvo grindžiamas abipuse pagarba ir bendro siekio suvokimu. Jonas Rytis Puodžius išliks kaip puikus teisingo ir atsakingo valstybės tarnautojo pavyzdys. Jo pasišventimas valstybės tarnybai akademinės karjeros pabaigoje yra puikus pavyzdys visiems, kurie pasirenka šį tarnystės kelią. Lietuvos mokslininkų sąjunga