Pritarta ilgalaikėms lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairėms. Nutarimu Vyriausybei siūloma atsižvelgti į šias gaires, rengiant Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai siūloma pavesti atlikti gairių įgyvendinimo stebėseną.
Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairės parengtos, siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, apsaugoti lietuvių kalbą nuo vadinamojo skaitmeninio išnykimo, sudaryti galimybes kitakalbiams integruotis į Lietuvos visuomenę ir mažinti lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje. Šie siekiai numatomi įgyvendinti, gausinant skaitmeninius kalbos išteklius, plėtojant kalbos technologijas ir viešąsias paslaugas, atitinkančias informacinės visuomenės lūkesčius ir poreikius.
Gairės yra valstybinės kalbos politikos strateginis dokumentas, kuriame numatomos veiklos kryptys, uždaviniai ir priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę kaip pagrindinę demokratinės visuomenės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą, užtikrinančią visavertį Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos ir Europos Sąjungos socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Gairės parengtos atsižvelgus į Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo rezultatus ir lietuvių kalbai skirtų technologijų būklės vertinimus.
Privalomas seniūnijų steigimas visose savivaldybėse. Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė, kad seniūnijos privalės būti steigiamos kiekvienoje savivaldybėje. Taip parlamentas panaikino šiuo metu galiojančią galimybę savivaldybių taryboms nesteigti seniūnijų savivaldybės teritorijoje.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo išvadoje yra pažymėjęs, kad, privalomai steigiant seniūnijas, visų savivaldybių gyventojams bus sudarytos vienodos sąlygos stiprinti bendruomeniškumą dalyvaujant seniūnijos organizuojamose veiklose, seniūnijoje aptarti iškylančias problemas ir vietoje ieškoti tinkamiausio sprendimo.
„Projektu nedraudžiama savivaldybių taryboms savarankiškai nustatyti savo administracinę struktūrą, bet siekiama suvienodinti galimybes visose savivaldybėse gyventojams tam tikras administracines ir viešąsias paslaugas gauti arčiau jų gyvenamosios vietos, būti labiau įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita“, – teigiama Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoje. Pataisos įsigalios 2020 m. gruodžio 31 d.
Padidino gyventojų galias, sprendžiant savivaldos klausimus. Tai įtvirtinta parlamentarų priimtomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis. Įstatyme reglamentuota, kaip savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus: 1) informuodama vietos gyventojus; 2) konsultuodamasi su vietos gyventojais; 3) vertindama ir viešindama konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus; 4) įtraukdama vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.
Priimtomis pataisomis teisės akte atskirais straipsniais įtvirtinamas gyventojų informavimas ir konsultavimasis su vietos gyventojais. Su vietos gyventojais galės būti konsultuojamasi šiomis formomis: 1) vietos gyventojų apklausa; 2) vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos;
3) konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Įstatymo pataisos įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
Tėvai, globėjai ir rūpintojai galės būti pagerbti valstybės apdovanojimu. Seimas priėmė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teiktas Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisas, kuriomis sudaryta galimybė pagerbti tėvus, globėjus ir rūpintojus ir užtikrinti lygiateisiškumą kiekvienam iš jų būti įvertintam už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai. Iki šiol valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu – galėjo būti apdovanotos tik motinos, pagimdžiusios ir užauginusios bei gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų.
Priimtomis pataisomis taip pat nutarta, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu galės būti apdovanojami tiek asmenys, garsinantys Lietuvos vardą, tiek ir asmenys, turintys nuopelnų įvairiose srityse Lietuvoje. Pagal priimtą pakeitimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu bus apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse, už humanitarinę pagalbą Lietuvai.
Pristatytas 2021 m. valstybės biudžeto projektas. Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį. Kaip pažymėjo ministras, kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje.
„Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <…> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą“, – pabrėžė V. Šapoka. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad situacija yra labai neapibrėžta, todėl turime tikrai būti ypač atsargūs.
2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pajamos. Numatoma, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų, arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 m. 2021 m. biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų (45,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų). Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), arba 31,2 proc. visų pajamų (be ES).
2021 m. valstybės biudžeto projekte prognozuojamos pajamos iš akcizų sudaro 1,573 mlrd. eurų (17,3 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų). Iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų pajamų, arba 8,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų). Prognozuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų, arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 m. 2021-aisiais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet.