Metų laikų kaita dažnai įkvepia kūrybai. Spalio 14 d. Kauno galerijoje „Paveikslai.lt“ (Vytauto pr. 60) buvo atidaryta tapytojo Gito Markučio peizažų paroda.
Tą pačią dieną „Facebook“ paskyroje „Galerija Paveikslai.lt“ eksponuota ir virtuali šio tapytojo darbų paroda. Galima priminti, kad šį pavasarį, kovo mėnesį, Kauno pilyje vyko pavasariškos tematikos paroda „Kauno peizažai“. Nuo lapkričio 3-iosios G. Markučio paveikslai iškeliavo į Vilnių ir dabar eksponuojami Užupyje, „Paveikslai.lt“ galerijoje.
Gitas Markutis nuo 2006 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, yra tarptautinių plenerų, pavyzdžiui, jaunųjų ukrainiečių tapytojų, kuratorius. Pastarasis tarptautinis pleneras ,,Kačerginės rudens paletė“ jau trečius metus rengiamas Kačerginės daugiafunkciame centre. Šiemet jis vyko rugpjūčio mėnesį.
Gito Markučio kūrybos išskirtinumas – ryškūs spalviniai kontrastai, juoda kontūrinė linija, subtiliai perteikta gamtos ir žmogaus pasaulių harmonija. Žavi dinamiškas, ekspresyvus autoriaus potėpis, kartais netgi priartinantis peizažą prie abstrakcijos.
G. Markutis – itin produktyvus, spalvinės ekspresijos nevengiantis tapytojas. Pastaruosiuose tapytojo darbuose nuo realistinių vaizdų ir konkrečių peizažų detalių pereinama prie itin spalviškai skambių muzikalių abstrakčių formų.
Naujausioje parodoje eksponuojamų abstrakčių formų paveikslų pavadinimai atskleidžia vidinių pajautų gelmę, pavyzdžiui, paveikslas „Išgalvotos mintys“. Parodoje eksponuojamuose paveiksluose gana daug kontrastingų – mėlynų, raudonų ir baltų spalvų tonų. Tapytojas visgi renkasi spalvų ekspresyvumą ir dinamiškumą, jam kiek svetimi įprastiniai pasteliniai lietuviško peizažo tonai. Parodoje dominuoja spalvų kontrastais išsiskiriančios abstrakcijos, pavyzdžiui, „Rudens motyvai“, „Lietui praėjus“.
Akivaizdu, kad nemažai šioje parodoje eksponuojamų darbų skirta rudens temai. Galima paminėti ir išskirtinius savo realistiniu vaizdavimu paveikslą „Rudenėjanti“ (rudeniškas Kauno peizažas) ir natiurmortą „Rudenio gėlės“. Tačiau susidaro įspūdis, kad tapytojui peizaže pirmiausia kur kas svarbesnis yra gamtos pasaulio stichijos, ypač vandens, poetizavimas, kintančių efermeriškų gamtos reiškinių perteikimas, pavyzdžiui, paveiksluose „Apsemta sala“ ir „Geltoni atspindžiai“.
Ekspresyviomis spalvomis ir abstrakčiomis organiškomis formomis išsiskiria paveikslas „Napoleono kalnas“. Sunku numanyti, kokį metų laiką perteikia šis peizažas. Gal rudenį, o gal net žiemą, nes paveiksle kalnas nusėtas įvairių spalvų dėmėmis, išvagotas baltomis linijomis, tarsi upių vingiais. Šiuo atveju, matyt, svarbiausia yra ne tikrovės detalių perteikimas, o įspūdis, nuotaika, kuri šiuo atveju – pakili, didinga.
Napoleono kalnas, kuris, kaip žinia, yra Prienų rajone prie Lepelionių kaimo, išsiskiria kaip kepurės formos kalva. G. Markučio paveiksle kalno peizažas visiškai kitoks nei tikrovėje, labiau primenantis kitų šalių didingus sniegynus. Tačiau tapytojas, paklaustas apie šį paveikslą, atsakė, kad jo pavaizduotas „Napoleono kalnas“‘ yra visai kitoje vietoje – Kaune, Piliakalnio gatvėje, ant Nemuno kranto. Jis papasakojo: „Važiuojant Piliakalnio gatve, atsiveria labai gražus vaizdas. Gal prieš 20 metų mes gyvenome Piliakalnio gatvėje esančiame daugiabutyje. Kiekvieną dieną važiuodavome pro šalį. Įkopus į šį kalną, nuo jo atsiveria fantastiški Kauno vaizdai. Kalbama, kad čia ir pats Napoleonas buvo…“
nuotr.
Reikia pasidžiaugti, kad Kaune parodą lankančiųjų buvo nemažai. Visi, norintys ją aplankyti, lapkritį galės pasidžiaugti G. Markučio peizažais Vilniaus galerijoje „Paveikslai.lt“ (Polocko g. 3).
Ona Gaidamavičiūtė
Autorė yra menotyrininkė