Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros mokslininkai nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradėjo vykdyti Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9-ojo prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ projektą „Ūkio subjektų darnaus vystymosi įgūdžių formavimas, taikant aplinkosauginio pėdsako metodus“. Tyrimo metu siekiama įvertinti ūkio subjektų veiklos poveikį aplinkai, analizuojant aplinkos būklę pagal oro, vandens ir dirvožemio taršą. Bus vertinamas ir bendras poveikis ekosistemai, atsižvelgiant į atsinaujinančių ir iškastinių išteklių, kurių reikia ūkinės veiklos procesams ir jų metu susidariusių atliekų kiekiui absorbuoti, suvartojimo apimtis. Bus suformuotos ūkio subjektų darnaus vystymosi gairės, skatinant aplinkosauginį sąmoningumą, mokant veiksmingai naudoti išteklius, derinti aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ūkio pažangą.
Mūsų ūkinė veikla dažniausiai neigiamai veikia aplinką. Nedarni veikla teršia atmosferą, dirvožemį ir vandenį, taip prisidėdama ir prie globalių klimato pokyčių. Šie žalingi veiksniai – tai žmogaus veiklos pasekmės, kurias mokslininkai vadina ekologiniu arba aplinkosauginiu pėdsaku. Šią koncepciją dar 1994 m. sukūrė Britų Kolumbijos Vankuverio universiteto (Kanada) mokslininkai Mathis Wackernagel ir William Rees, norėdami atkreipti dėmesį į ekologines problemas. Ekologinis pėdsakas rodo, kiek biosferos išteklių – derlingos žemės ir vandens telkinių ploto – reikia tam, kad būtų patenkinti vartojimo poreikiai ir absorbuotos atliekos.
Ekologinio pėdsako skaičiavimo metu įvertinami biologiškai produktyvios žemės ir vandenynų plotai, apimantys: 1) žemės, reikalingos ganykloms ir pasėliams, plotą; 2) vandens telkinių plotą, skirtą žuvų ištekliams gausinti, ir 3) miško plotą, skirtą medienos ištekliams ir rekreacijai. Vertinamas ir žemės plotas, reikalingas energijai pagaminti, apimantis iškastinių ir atsinaujinančių išteklių užimamas teritorijas, bei pastatais ir keliais užimtas plotas. Teritorijų produktyvumas nėra vienodas, todėl norint jas palyginti, ekologinio pėdsako skaičiavimo metodikoje fiziniai hektarai verčiami į „globalius hektarus“. Sudėjus visus skaičiuojamuosius žemės plotus, gaunamas bendras globalus žemės plotas, reikalingas vieno gyventojo metiniams poreikiams patenkinti.
Tarptautinė ekologinio pėdsako organizacija (angl. Global Footprint Network) rekomenduoja ekologinį pėdsaką skaičiuoti, vertinant šiuos plotus: 1) žemės ir vandens telkinių, 2) teritorijos, reikalingos energijai išgauti, 3) užstatytos teritorijos ir 4) būtiną biologinei įvairovei išsaugoti. Naudojant ekologinio pėdsako rodiklį, analizuojama dabartinė išteklių paklausa ir informacija apie jų atsargas. Ši metodika netinka išteklių kitimo tendencijų prognozei atlikti, tačiau galime sužinoti, kiek, pavyzdžiui, reikia miško ploto, norint absorbuoti išsiskiriančius anglies dvideginio ir kitus atmosferos teršalus. Pavyzdžiui, vienas globalinis hektaras miško ploto per metus absorbuoja tokį anglies dvideginio kiekį, kiek jo yra išskiriama, sudeginus 1 450 litrų benzino.
Teritorijos gebėjimas atstatyti prarastus išteklius ir atnaujinti natūralią ekosistemos veiklą vadinamas biologine talpa arba teritorijos bioproduktyvumu. Jei ekologinio pėdsako įvertis globaliais hektarais viršija maksimalų bioproduktyvų plotą, matome ekologinį deficitą, kuris gali būti kompensuojamas gamtinių išteklių importu. Jei gamtinių išteklių valstybė neimportuoja, tai gyventojų suvartojamas gamtinių išteklių kiekis viršija jų atsikūrimo galimybes, mažėja turimų gamtos išteklių atsargos. Tokiu atveju valstybės ekologinė sistema tampa nedarni. Pagal Global Footprint Network duomenis, 2019 m. Lietuvos bioproduktyvumo indeksas buvo 5,2 gha, o bendras šalies ekologinis pėdsakas – 5,6 gha, todėl turėjome neigiamą -0,4 gha ekologinį balansą. Palyginkime, Belgijos Karalystės ekologinis deficitas buvo 5,5 gha, nes ekologinis pėdsakas buvo 6,3 gha, o bioproduktyvumas – 0,8 gha. Tačiau, pavyzdžiui, Suomija turėjo didelį (7,4 gha) ekologinį rezervą, kadangi jos bioproduktyvumo potencialas yra didelis (14,9 gha), nors ekologinis 7,5 gha pėdsakas yra didesnis nei Lietuvos.
Biologiškai produktyvių sričių plotus galima padidinti, išmintingai panaudojant turimus ir atgaivinant nualintos žemės plotus. Pavyzdžiui, terasos ir drėkinimo sistemos suteikia galimybę veiksmingiau juos panaudoti. Svarbiausia – užtikrinti, kad dėl urbanizacijos, dirvožemio erozijos ir kitų priežasčių nebūtų prarandami biologiškai produktyvūs plotai.
Hektaro biologinis produktyvumas priklauso nuo ekosistemos savitumo ir panaudojimo būdų. Žemės ūkio technologijos gali padidinti produktyvumą, tačiau gali jį ir sumažinti. Intensyviu energijos ir trąšų naudojimu pagrįstos žemės ūkio technologijos gali padidinti derlių, tačiau jos didina ir ekologinį pėdsaką, nes dirvoje mažėja surištosios organinės anglies kiekis. Dėl to dirva nualinama, mažėja jos derlingumas.
Biologinį produktyvumą galima padidinti, saugant dirvą nuo erozijos ir kitų žalingų veiksnių, tausojant upių baseinus, pelkes ir ežerus, kurie formuoja gėlo vandens sistemą ir užtikrina, kad išliktų miškų bei žuvų veisimo plotai. Sumažėjęs poveikis klimato kaitai ir mažesnis toksiškų, ekologinę sistemą žalojančių cheminių medžiagų naudojimas taip pat padeda išsaugoti dirvožemio derlingumą.
Ekologinis pėdsakas, kaip alternatyvus poveikio aplinkai vertinimo metodas, susijęs su produkto gyvavimo ciklo metodika, gali būti naudojamas ūkinės veiklos ir organizacijos vadybos aplinkosauginiam vertinimui. Dažniausiai ekologinis pėdsakas naudojamas valstybės arba regiono ekologiškumui įvertinti, tačiau gali būti taikomas ir vertinant gaminamą produktą ar organizacijos veiklą. Ekologinis pėdsakas gali būti naudojamas ir kaip lyginamoji skaičiavimo priemonė, padedanti įvertinti žmogaus veiklos tvarumą. Tai yra gera priemonė taupaus vartojimo įpročiams ir darnios raidos strategijai formuoti.
Dr. Kęstutis Biekša,
doc. dr. Violeta Valiulė
Autoriai yra Klaipėdos universiteto mokslininkai