Seimo Kultūros komiteto posėdyje pristatyta įsisenėjusi problema dėl Jono Basanavičiaus premijos įteikimo. Praėjusią kadenciją su Etninės globos taryba siekėme, kad būtų atstatytas Jono Basanavičiaus premijos statusas, ir tai pavyko padaryti – ji buvo prilyginta nacionalinėms premijoms. Tačiau svarbu atstatyti ir garbingą tradiciją, kad ši reikšminga premija būtų teikiama kartu su nacionalinėmis premijomis Prezidentūroje.
Klausimas: kodėl to reikia arba kodėl to nori garbingi visuomenės veikėjai? Galima sakyti, kad ir dėl 2020-ųjų, paskelbtų Tautodailės metais. Pagrindinė to priežastis, kad ne vienerius metus dėl visiškai neaiškių priežasčių ši garbinga tradicija buvo apmarinta ir nuleista į žemesnio lygio apdovanojimus bei vertinimus. Jono Basanavičiaus premija kartą per metus yra įteikiama „Tautos gyvasčiai“ atstovaujančių tautodailės, etninės kultūros sektoriaus žmonėms.
Nemanau, kad didelis būrys garbingų visuomenininkų, kuriančių Lietuvą ir jos įvaizdį, turi būti antrame plane. Jie ir taip yra mažai matomi ir pagerbiami, nors jų darbai saugo, ugdo ir augina Lietuvos pamatines vertybes. Labai svarbu būti įdomiems, kūrybingiems ir kartu gerbti bei saugoti žmones, kuriančius Lietuvą.
Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Jau daugelį metų nacionalines kultūros ir meno premijas laureatams įteikia Prezidentas. Ši garbinga Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija turi visišką moralinę teisę būti sugrąžinta į Prezidentūrą, kurioje buvo įteikiama 1992–2000 m. Parengta pagal Seimo parnešimą.
Robertas Šarknickas
Autorius yra Seimo narys