Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai kviečia iš arčiau susipažinti su koronaviruso vakcinomis. Vakcinos skiriasi pagal savo veikimo principus. Vienos jų – gyvo, kitos – negyvo patogeno vakcinos. Taip pat egzistuoja rekombinantinės, tačiau šiuo metu naudojama mRNR vakcina veikia dar kitokiu principu.
Koronavirusas turi RNR genomą. Tai – viengrandė molekulė, kurioje užkoduota visa genetinė viruso informacija. Tyrėjai paėmė koronaviruso RNR grandinę ir iškirpo geną, kuris koduoja jo paviršiaus spyglinį S baltymą. Šis spyglinis baltymas leidžia virusui patekti į mūsų ląsteles. Būtent šis genas, koduojantis baltymą, suleidžiamas skiepijantis nuo koronaviruso.
„Ir tada ląstelei atrodys, kad čia atėjo lyg ir virusas, tik kad jo fragmentas. Jos pradės sintetinti tą baltymą, jis bus išskiriamas, imuninė sistema jį pamatys ir sureaguos. Ir jau ji žinos kaip prieš tą spyglinį baltymą reaguoti“, – aiškina onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Jis taip pat paaiškina, iš kur kyla mitas, kad vakcinose yra beždžionių medžiagos: „Buvo sugalvota panaudoti rekombinantinius virusus, reiškia, padaryti taip, kad iš kažkokio patogeno, tarkim iš koronaviruso tu išimi jo spygliuką koduojantį geną, ir įterpi jį į genomą viruso, kuris šiaip yra nekenksmingas ir dar papildomai nukenksmintas. Tarkim į adeno viruso genomą. Taip veikia dabar kuriama „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, tik tenai adeno virusas paimtas ne žmogaus, o šimpanzės. Vėl čia sąmokslo teorijoms daug fantazijai yra vietos: šimpanzės virusas… Ko gero mes virsim šimpanzėmis po to“.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.