Onkologų duomenys

Apie 80 proc. sveikatos problemų priklauso nuo gyvenimo būdo: mitybos, fizinio aktyvumo, emocinės būklės, miego, žalingų įpročių, išorinės aplinkos.

20 Leonas Skalauskas Rasa Janciauskiene 5
Doc. Rasa Jančiauskienė

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių, kurie turi įtakos mūsų sveikatai, yra daug. Bet apie kai kuriuos jų vis dar nedrįstame kalbėti arba kalbame per mažai. Vienas tokių – didelę įtaką sveikatai ir onkologinių ligų atsiradimui turinti ir vis didėjanti elektromagnetinė tarša. Dar 2011 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad radiodažnio elektromagnetinė spinduliuotė (30 kHz–300 GHz diapazono) yra 2B grupės kancerogenas. Šis sprendimas buvo priimtas, remiantis švedų mokslininkų tyrimais, kuriuose nustatyta, kad elektromagnetinė spinduliuotė padidino galvos smegenų navikų ir klausos nervo navikų (neurinomų) riziką.

 

2018 m. žurnale „Lancet Planet Health“ paskelbtame straipsnyje „Planetary electromagnetic pollution: it is time to assess its impact“ pateikta iliustracija, kurioje pavaizduota, kaip pastarąjį šimtmetį keitėsi elektromagnetinės spinduliuotės, kurią kiekvieną dieną patiria žmogus, intensyvumas. Tas diapazonas (apie 1 GHz), kuriuo veikia dauguma šiuolaikinių telekomunikacijų prietaisų (mobilieji, belaidžiai telefonai, belaidis internetas ir pan.) ir juos palaikanti infrastruktūra, spinduliuotės intensyvumas (angl. density, matuojamas W/m2), palyginti su natūraliu gamtiniu, yra didesnis kvintilijoną, t. y. 1018, kartų.

 

O mus pasiekus naujausioms technologijoms (5G ryšiui ir vadinamajam daiktų internetui), tas intensyvumas dar labiau padidės. Būtų naivu manyti, kad tai nepaveiks sveikatos. Tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti radiodažnio elektromagnetinė spinduliuotė turi rimtą biologinį poveikį ir veikia sveikatą. Tokia spinduliuotė veikia centrinę nervų sistemą, pažeidžia smegenų metabolizmą. Ji siejama su sulėtėjusiu neurologiniu vystymusi ir kai kuriomis neurodegeneracinėmis ligomis.

 

Labai gaila, kad Lietuvoje apie planuojamą 5G ryšio diegimą nediskutuojama, nors Jungtinių Tautų žmogaus teisių deklaracijoje numatyta, kad, prieš taikant bet kokias intervencijas, kurios gali turėti įtakos sveikatai, privalu žmones informuoti ir gauti jų pritarimą.

 

Doc. Rasa Jančiauskienė

Autorė yra gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.