Pokalbis su VGTU absolventu
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventas, aviacijos inžinierius-lakūnas pulkininkas leitenantas Antanas Matutis. Nuo pat vaikystės svajojęs pilotuoti orlaivį, savo svajonę jis įgyvendino su kaupu. A. Matutis papasakojo, kad jo srityje reikia ypač didelio atsparumo stresui, lojalumo savo šaliai ir duotai priesaikai.
Antanas Matutis. Antano Gedrimo nuotr.
Kaip susidomėjote šia sritimi?
Tai buvo vaikystės svajonė, nors neaugau aeroklube ir nuo mažens nebuvau prie orlaivių. Niekas iš giminaičių nebuvo susijęs su aviacija. Gimiau ir užaugau Šiaulių rajone, kur karinių orlaivių danguje buvo apstu. Nors tuo metu orlaiviai nebuvo paženklinti dvigubu kryžiumi, bet vaikui buvo smagu juos stebėti danguje. Pasvajodavau, kad norėčiau pilotuoti būtent tokį orlaivį. Tačiau apie mokslus kažkur tuometėje Sovietų Sąjungoje, toli nuo namų tėvai nenorėjo girdėti. Ilgą laiką atrodė, kad tai ir liks tik vaikiška svajonė. Nelabai tikėjau svajonės išsipildymu, kol, prieš pat baigdamas vidurinę mokyklą, sužinojau, kad VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas pradeda mokyti orlaivių pilotavimo. Gavęs brandos atestatą, pateikiau prašymą studijuoti.
Kokia buvo pati „pradžių pradžia“?
1999 metais baigęs studijas ir įgijęs komercinės aviacijos piloto licenciją bei inžinieriaus-lakūno specialybę, turėjau keletą galimybių: likti Vilniaus Gedimo technikos universiteto AGAI pilotu instruktoriumi, pradėti tarnybą Karinėse oro pajėgose arba imtis darbų ant žemės, kažkur arčiau aviacijos ir laukti progos pakliūti į civilinės aviacijos pilotų būrį. Nesunku atspėti, ką pasirinkau.
Prieš pradėdamas tarnybą Karinėse oro pajėgose, galvojau apie transporto aviacijos piloto kelią, tačiau tuo metu labai trūko sraigtasparnių lakūnų. Tai buvo vienintelė galimybė tapti karinės aviacijos lakūnu. 1999 metais prieš pat Kalėdas pirmą kartą stovėjau rikiuotėje Šiauliuose, pirmojoje Aviacijos bazėje.
Karjeros pradžia buvo labai įdomi, nes reikėjo naujų pilotavimo įgūdžių. Tuo metu AGAI neruošė sraigtasparnių pilotų, todėl sraigtasparnio valdymo meno teko išmokti jau pradėjus tarnybą. O dar ir pirmasis sraigtasparnis buvo Mi-8T – daug sudėtingesnis, didesnis, inertiškesnis nei „Cessna“, kuriuo skraidėme studijuodami. Kadangi sraigtasparniai jau vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus virš Baltijos jūros, buvau atrinktas ir pradėtas ruošti išgyvenimo jūroje instruktoriumi. Tai buvo dar viena nauja patirtis.
Prieš trejus metus tapote Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadu. Už ką esate atsakingas?
Aviacijos bazė yra karinis aerodromas, veikiantis 24 valandas per parą, turintis daug įvairių tarnybų. Šios tarnybos užtikrina kilimo ir tūpimo takų priežiūrą, orlaivių aprūpinimą degalais, jų pakrovimą ir iškrovimą, krovinių pakavimą, navigacinių įrenginių ir ryšio sistemų priežiūrą. Kita dalis yra užduočių vykdymas kariniais orlaiviais – karių ir krovinių transportavimas, VIP klientų skraidinimas, vykdoma paieška ir gelbėjimas bei daugelis kitų karinių užduočių. Tam reikalinga kasdienė orlaivių priežiūra.
Taigi visa tai yra Aviacijos bazei skirtos užduotys, o vadas atsako už jų vykdymą. Vienas žmogus negali būti visų dalykų žinovas, todėl šiame darbe reikia komandos. Ją sudaro skirtingų padalinių ir skyrių vadai, kurie teikia informaciją sprendimui priimti, kad būtų išspręsti kylantys iššūkiai ir pagerinta kasdienė veikla. Vado pagrindinė užduotis – geros komandos formavimas ir procesų valdymas. Be to, esu didesnės komandos – Karinių oro pajėgų vado komandos – narys. Be išvardytų užduočių, yra dar viena. Aš vis dar lakūnas ir šiek tiek skraidau, dalyvauju įvairiuose mokymuose, kad palaikyčiau turimą kvalifikaciją, vykdyčiau treniruočių ir karinius skrydžius su kitais sraigtasparnių lakūnais.
Kas labiausiai motyvuoja darbe?
Kasdienės veiklos įvairovė ir pasiekti rezultatai. Dažniausiai kiekviena diena yra kitokia. Aviacijos bazė keičiasi, prisijungia naujas personalas, skirtingos pratybos kasdienybę paverčia labai įvairia, darbe nėra jokios monotonijos. Vienintelė monotonija – mano parašas ant įsakymų. Dar džiugiau, kai gali su komanda pasiekti iškeltus tikslus, atlikti prasmingus darbus, tokius kaip žmogaus gyvybės gelbėjimas, vykdant paiešką ir gelbėjimą, donoro organų gabenimas, gaisrų gesinimas sraigtasparniais. Treniruodamasis įvairiose pratybose, pamatai savo stiprybes ir daug ko išmoksti. Tik taip gali stiprėti ir būti geriau pasiruošęs savo šalies gynybai.
Kokių išbandymų pasitaiko kasdienėje darbo aplinkoje?
Pasitaiko įvairių techninių gedimų, projektų vėlavimų, kurie nelabai priklauso nuo Aviacijos bazės personalo, tačiau turi įtakos kitiems projektams. Tenka visa tai suderinti. Nelengva sukurti naujas procedūras nenumatytiems atvejams. Vėliau tokios procedūros tobulinamos ir, iškilus sunkumams, vykdomos jau kaip standartinės. Labai svarbus veiksnys – pasitikėjimas komanda. Nepalikdamas laisvės jai veikti, gali prarasti labai daug ir vienas nespėsi visko sužiūrėti. Todėl reikia nubrėžti aiškias atsakomybės ribas, formuluoti tikslus, paskirstyti išteklius ir leisti savarankiškai veikti.
Kokių savybių reikia žmogui, dirbančiam šioje srityje?
Tikriausiai reikia visko po truputį. Kai kas, matyt, duota gamtos, kai kurias savybes išsiugdžiau tarnyboje. Kartais reikia gebėti aukoti savo asmeninius ir šeimos interesus, teikiant pirmenybę tarnybai.
Kokius pokyčius pastebite per pastaruosius kelerius metus Karinėse oro pajėgose?
Karinės oro pajėgos, kaip ir visa Lietuvos kariuomenė, tampa vis modernesnės. Įsigyjame naujų ginkluotės sistemų, ryšių ir valdymo įrangos, tobuliname infrastruktūrą. Taip tampame pajėgesni bendradarbiauti su sąjungininkais ir savarankiškai ginti savo kraštą, padėti žmonėms nelaimių metu.
Kokių išbandymų sukėlė COVID-19 pandemija?
Vertinant riziką ir stabdant viruso plitimą, buvo taikoma daugelis tų pačių priemonių, kaip ir civiliniame sektoriuje. Sumažintas pratybų dydis arba jos perkeltos į kitą laikotarpį. Dirbti tenka su tomis pačiomis komandomis, vengiant nereikalingų kontaktų tarp skirtingų komandų. Pasiteisinę algoritmai galės būti panaudoti bet kada ateityje.
Pokalbį spaudai parengė VGTU Viešosios komunikacijos direkcijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Neda Černiauskaitė