Supažindiname su pasaulio lietuvių mokslininkus vienijančia asociacija „Futura Scientia“, jos istorija, tikslais, veiklos gairėmis, pasiekimais, indėliu į Lietuvos mokslo sistemos tobulinimą. Mintimis apie tai dalijasi keletas šios asociacijos narių.
Organizacijos ištakos siekia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžią
Nors asociacija „Futura Scientia“ įsteigta Vilniuje 2009 m. sausį, tačiau jos užuomazgų galima atrasti gerokai anksčiau. Dortmundo technologijos universiteto (Vokietija) profesorės Liudvikos Leišytės teigimu, sumanymą telkti Lietuvos mokslininkus, rašančius disertacijas užsienyje ir norinčius prisidėti prie mokslo pažangos Lietuvoje, galima pastebėti dar 2002 m. virtualiame neformaliame Užsienio lietuvių mokslininkų forume. „Bigelow“ (JAV) vandenynų mokslo laboratorijos vienos ląstelės genomikos centro direktorius prof. dr. Ramūnas Stepanauskas priduria, kad asociacijos ištakos gali būti siejamos ir su iniciatyvomis, kurių ėmėsi Lietuvos studentai, išvykę studijuoti į užsienį iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Viena tokių iniciatyvų buvo Arno Palaimos suburta Vilniaus universiteto Biologų užsienyje draugija, veikusi 1996–2001 metais. Ji tuomečiam Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetui padėjo apsirūpinti moksline literatūra ir duomenų bazėmis. Džiugu, kad nuo to laiko Lietuvos mokslo sistema subrendo tiek, kad tokios elementarios pagalbos poreikis dabar atrodo jau tik kaip tolima praeitis“, – sako prof. R. Stepanauskas.
Tvirtą pagrindą asociacijai kurtis padėjo du svarbūs įvykiai. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svajus Asadauskas pasakoja, kad 2002 m. JAV lietuviai pradėjo ruoštis XII mokslo ir kūrybos simpoziumui, kuris turėjo po metų vykti Čikagoje. Šio simpoziumo Chemijos-biologijos sekcijos nariai Daumantas Matulis, Mindaugas Račkaitis ir S. Asadauskas užmezgė ryšius su keliasdešimčia JAV ir kitose pasaulio valstybėse mokslinius tyrimus vykdančių lietuvių. Buvo surinktos aukos prof. Dobilo Kirvelio kelionei į Čikagą. „Šio simpoziumo Chemijos-biologijos sekcijoje 2003 m. pranešimus skaitė keliolika JAV dirbančių lietuvių mokslininkų. Po šio renginio ryšiai elektroniniu paštu buvo palaikomi su daugiau nei šimtu iš Lietuvos išvykusių mokslininkų. Dalis jų susitiko ir 2004 metais „Pittcon“ konferencijoje. Tuomet buvo nuspręsta priimti dr. Ramūno Valioko siūlymą naudotis Užsienio lietuvių mokslininkų forumo internetine platforma“, – prisimena dr. S. Asadauskas.
Taigi būsimos asociacijos branduolys susiformavo 2002-aisiais, kaip Mokslo ir kūrybos simpoziumo padalinys. 2004 m., pradėjus naudoti Užsienio lietuvių mokslininkų forumo virtualią infrastruktūrą, jis faktiškai tapo atskira organizacija. Iki 2009 m. nusistovėjo veiklos reglamentas, ir šis forumas virto asociacija „Futura Scientia“. Jos įkūrimo iniciatyvinę grupę sudarė nariai, keletą metų aktyviai dalyvavę, telkdami išeivijos akademinę bendruomenę, siekiančią atnaujinti ir plėtoti Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologijų sektorių.
Radikalūs pokyčiai ne visada pageidaujami
Savo misija „Futura Scientia“ laiko Lietuvos mokslo sistemos modernizavimą ir mūsų valstybės įtvirtinimą tarp sėkmingiausių pasaulio ekonomikų. Asociacija vienija tarptautinę patirtį sukaupusius, Lietuvos mokslo premijomis bei užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis ir kitais tarptautinių bei nacionalinių mokslo bei verslo organizacijų apdovanojimais įvertintus akademinės bendruomenės atstovus. Remiasi geriausia užsienio valstybių praktika.
Kiti tikslai apima: mokslo ir mokslinių tyrimų, Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimų populiarinimą; Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros būklės stebėseną, ekspertizių vykdymą, būtinų reformų inicijavimą ir palaikymą; Lietuvoje ir užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų ryšių stiprinimą ir išeivijos mokslininkų reintegraciją Lietuvoje. Pastaraisiais metais asociacija susitelkė į mokslo administravimo problemas ir siekia mažinti šios sistemos biurokratiją.
Asociacijos „Futura Scientia“ nariai diskusijose dalyvauja, bendradarbiaudami su atitinkamomis ministerijomis ir mokslo institucijomis, veikdami per įvairias komisijas ir darbo grupes bei pasisakydami viešojoje erdvėje. Kaip pastebi Golvėjaus nacionalinio Airijos universiteto (angl. National University of Ireland Galway) fizikas dr. Darius Čeburnis, asociacijos veikla yra visuomeninė. Nė vienas narys už tai negauna jokio atlygio. Didžiausia problema yra tai, kad „Futura Scientia“ narių nuomonė nėra itin pageidaujama Lietuvoje dėl neretai siūlomų radikalių pokyčių. „Valstybės tarnautojai jais nesuinteresuoti, nes integruoti mūsų pasiūlymus į programines iniciatyvas reikštų nemažai papildomo darbo, o mokslininkų bendruomenei tai sukeltų papildomų išbandymų. Todėl esame priversti savo nuomonę reikšti žiniasklaidoje“, – teigia D. Čeburnis.
Prof. R. Stepanausko teigimu, studijuodami ir dirbdami Vakarų Europoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse, asociacijos nariai sukaupė daug patirties, kuri galėtų svariai prisidėti prie Lietuvos mokslo sistemos pažangos, tad norėtųsi, kad ja dažniau ir noriau naudotųsi Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybės strateginės analizės centras bei Lietuvos mokslo taryba.
Asociacija siekia strateginių ir kokybinių pokyčių
Tikrųjų „Futura Scientia“ narių, mokančių nario mokestį, skaičius siekia per 20, tačiau išeivijoje dirbančių ir asociacijos veikloje dalyvaujančių mokslininkų ratas socialiniuose tinkluose yra kelis kartus didesnis. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. R. Pauliukaitė pabrėžia, kad asociacija nėra didelė, nes, norint tapti jos nariu, neužtenka tik būti padirbus ar pasimokius užsienyje. Kandidatai turi domėtis Lietuvos mokslo politika, siūlyti pokyčius ir tam negailėti jėgų bei laiko. Būtina gauti ir dabartinių narių rekomendaciją. Asociacijos valdybą sudaro penki nariai, renkami kasmet.
Šiai organizacijai priklausantys mokslininkai pasisako apie visas su mokslu susijusias aktualijas. Anot prof. dr. R. Pauliukaitės, tai apima mokslo konkursinio finansavimo optimizavimą, talentų pritraukimą, biurokratijos mažinimą, mokslinės produkcijos publikavimą, mokslininkų sąžiningumą ir etiką. Dažniausiai „Futura Scientia“ nariai savo pasiūlymus lygina su užsienyje taikoma praktika, aptardami, kaip reikėtų keisti esamą sistemą Lietuvoje.
„Prieš keletą metų net teko dalyvauti teismuose, liudijant apie mūsų asociacijos atliktą plagiato fakto įvertinimą. Tos veiklos turinys sukrėtė, nes teko patirti, kad tai buvo įsisenėjusi mokslo visuomenės yda. Esame įsitikinę, kad drąsus pilietinės ir visuomeninės pozicijos viešinimas duoda rezultatų ilguoju laikotarpiu, nors trumpuoju dažnai atrodo, kad visos mūsų pastangos atsimuša į sieną“, – komentuoja dr. D. Čeburnis.
Reikšmingiausi pasiekimai
Asociacijos nariai pirmiausia išskiria dvi tarptautines konferencijas: 2010 m. (organizavo R. Valiokas, L. Leišytė ir D. Misiūnas) ir 2013 m. (organizavo D. Čeburnis, R. Valiokas, R. Pauliukaitė ir R. Aldonytė). Ne mažiau svarbi ir „50 profesorių programa“, kuria siekiama pritraukti bent pusšimtį profesorių iš geriausių pasaulio universitetų. Šią idėją prieš devynerius metus iškėlė vienas asociacijos įkūrėjų R. Valiokas. Kelerius metus šis sumanymas nesulaukė palaikymo, tačiau palaipsniui ir mokslo administratoriai suvokė, kad tai yra vienas efektyviausių būdų spartinti mokslo pažangą Lietuvoje. 2016 m. ši idėja įtraukta į konkursą „30 idėjų Lietuvai“. Kitais metais Lietuvos mokslo taryba pradėjo „protų pritraukimo“ programą, kuri iš esmės atitiko „50 profesorių programos“ koncepciją, tačiau dėl biurokratinių trikdžių jos vykdymas buvo paralyžiuotas.
Dr. S. Asadausko teigimu, vienu didžiausių Užsienio lietuvių mokslininkų forumo ir „Futura Scientia“ nuopelnų reikėtų laikyti konkursinio finansavimo įsigalėjimą mūsų šalies mokslo politikoje: „Nuolatinė mūsų kritika šią sistemą praskaidrino. Institucinio skirstymo principai pasidarė aiškesni, nors jie galėtų būti ir dar efektyvesni. Po truputį kelią skinasi dar viena mūsų koncepcija – tiesiogiai finansuoti ES programose slenkstinį įvertinimą viršijusias paraiškas, kurioms neužteko numatyto biudžeto.“ Prof. R. Stepanauskas papildo, kad vienas svarbesnių organizacijos pasiekimų, nors ir sunkiai išmatuojamas, buvo skaidrinti mokslo slėnių Saulėtekyje kūrimą.
Neseniai darbą pradėjo naujasis Seimas, laukia Vyriausybės kaita. Savo lūkesčius būsimiems valdantiesiems siekia išsakyti ir „Futura Scientia“. Pasak dr. D. Čeburnio, asociacija gali pateikti vertingų patarimų, kaip pasiekti, kad valdžios sprendimai turėtų ilgalaikį poveikį. Asociacijos valdybos pirmininkė prof. L. Leišytė tikisi, kad bus atsižvelgta į narių pasiūlymus biurokratijai mažinti, išlaikytas konkursinio finansavimo tęstinumas ir stabilumas.
„Mokslas yra viena svarbiausių valstybės investicijų į šalies gerovę, bet kol kas jis nesulaukia pakankamo dėmesio nei pagal finansavimo lygį, nei pagal valdymo kokybę“, – pastebi prof. R. Stepanauskas. Kauno technologijos universiteto profesorius Dainius Martuzevičius pritaria sakydamas, kad lėšų naudojimo efektyvumas aukštojo mokslo sektoriuje yra nepopuliari tema, tačiau ją reikia spręsti: „Aukštųjų mokyklų sujungimai yra formalūs ir nesprendžia valdymo efektyvumo klausimų. Nors buvo sudaryta daug darbo grupių, o jų rekomendacijos aiškiai nurodė, kuria linkme turi būti optimizuojama aukštojo mokslo sistema, reformai įgyvendinti pritrūko politinės valios. Kol ši reforma nebus įgyvendinta, Lietuvos pažanga liks labai lėta. Nebus sukurta palanki terpė dirbti ir konkuruoti pasaulinio lygio mokslininkams. Mūsų idėjos ateičiai nesikeičia, tačiau keičiasi pasiūlymų formos. Būtina suprasti, kad šias problemas reikia nuolat iš naujo priminti, nes niekas nesikeičia, jei kritika išsakoma tik vieną kartą. Kaip sakoma, mušti būgną reikia nuolatos.“
Agnė Grinevičiūtė