1951 m. liepos 2 d. – 2020 m. lapkričio 25 d.
Ankstų lapkričio 25 d. rytą netekome žymaus senosios lietuvių raštijos tyrinėtojo, baltisto, italų kalbininko prof. habil. dr. Gvido Mikelinio, atkeliavusio į Lietuvą 1975 m., pamilusio lietuvių kalbą, Vilniuje apgynusio daktaro ir habilitacinę disertacijas. Vilniuje Gvidas atrado ir savojo gyvenimo meilę Birutę Žindžiūtę. Jo namais tapo Italija ir Lietuva. Profesorius itin atidžiai tyrinėjo giesmes, parengė lietuviškų giesmynų leidimus, apžvelgė Mažosios Lietuvos giesmynų istoriją nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos. Jis sakydavo, kad negali gyventi Lietuvoje, netirdamas jos kalbos, istorijos, ryšių su Italija.
Mokslininkas skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir kituose universitetuose, bendravo su kitais baltistais, senųjų raštų tyrėjais. Pagarbiai prisimindavo savo mokytoją akademiką Vytautą Mažiulį ir kitus kolegas, jam rūpėjo Lietuvių kalbos instituto mokslininkų darbai. Domėjosi teatru, buvo muzikalus, grojo vargonais. Jis norėjo kaip įmanoma daugiau ir greičiau padaryti. Vis kartodavo, kad Lietuva – jo šalis, kad jis, baigęs darbus, gyvens Lietuvoje. Jis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Lietuvos katalikų mokslo akademijos tikrasis narys.
Liūdna naujiena sukrėtė ir privertė permąstyti daugelį dalykų, prisiminti visas bendravimo akimirkas. Baltistikos pasaulis bus kitoks be iškeliavusio Kolegos. Jis nebus pamirštas, tad gal ta mūsų žinia nors truputį paguos Gvido taip godotiną šeimą. Prisiminimų atgarsiai visiems laikams pasiliks mūsų atmintyje. Parengė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė