Kaunas, 2020 12 14 Nr. 20-1209
2022 m. gegužės 14 d. bus minimos Romo Kalantos susideginimo 50-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką lietuvių tautiškumo ir pilietinio priešinimosi proveržį, kurį sovietai vadino Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Tarp daugelio Kauno miesto gyventojų sovietinės okupacijos laikotarpiu iš tiesų buvo labai stipri pasipriešinimo dvasia, juos vienijo tautinės laisvės ir valstybės nepriklausomybės ilgesys. Septintuoju ir aštuntuoju XX a. dešimtmečiais mieste subrendo jauna gyventojų karta, neįpratusi aklai tikėti tuo, ką jai oficialiai teigė sovietinė valdžia. Ši karta gerai žinojo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, laikinosios sostinės reikšmę, formuojant tautinę lietuvių savimonę, brandinant laisvą asmenybę ir demokratiniais principais grindžiamą valstybės gyvenimą. Šias žinias ir prisiminimus jai teikė tėvai ir seneliai, artimų giminių ir pažįstamų istorijos. Visa tai formavo patriotinį ir laisvės siekiais grįstą šios kartos pasaulėvaizdį, kurio aukščiausiu proveržiu ir egzistencine apraiška sovietinės okupacijos metais tapo kauniečio Romo Kalantos dvasinio ir fizinio pasipriešinimo aktas – susideginimas 1972 m. gegužės 14 d. Muzikinio teatro sodelyje.
Lietuvos istorija išsaugojo atminimus apie pokario partizanus, Helsinkio grupę, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus bei platintojus, pogrindinės antisovietinės spaudos kūrėjus. Akivaizdu, kad iki šiol trūksta autentiškų prisiminimų apie legendinę kauniečių kartą – Romo Kalantos amžininkę ir bendražygę, patyrusią brutalų smurtą ir represijas. Trūksta priderančio dėmesio šiai iškiliai antisovietinio Lietuvos judėjimo asmenybei, kurios drastiškas poelgis sustiprino patriotines nuotaikas krašte, pademonstravo lietuvių tautos laisvės siekius. Šias viltis vėliau įgyvendino Lietuvos atgimimo sąjūdis.
Prisimindami Romą Kalantą ir jo iššūkį sovietinei sistemai, siekdami deramai įprasminti jo atminimą Lietuvos istorijoje, siūlome 2022-uosius – penkiasdešimtuosius didvyrio žūties metus – pavadinti Romo Kalantos metais.
Dr. Leonas Milčius
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras
Doc. dr. Inga Stepukonienė
Dim. kpt. Algirdas Petrusevičius
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius
Anton von Gravrock
1972 m. gegužės 18–19 d. protesto mitingų Kaune dalyvis
Dr. Raimundas Kaminskas
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas,
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos
pirmininkas