IMD pasaulio talentų reitinge (angl. IMD World Talent Report 2020) Lietuva nepraranda pozicijų aukščiausioje reitingo pusėje ir šiemet pakilo per vieną poziciją – iš 28 į 27 vietą. Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva yra 13-ta ir kartu su visu ES regionu išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste.
„Prieš metus, 2019 m., IMD talentų reitinge Lietuvos pastangos buvo įvertintos labai teigiamai. Tada Lietuva šoktelėjo į viršų per 8 pozicijas – iki 28 vietos. 2020 metų reitinge pakilome dar per vieną poziciją. Tai tikrai geras rezultatas. Pakilimą per vieną poziciją šių metų reitinge galime laikyti ėjimu teisinga kryptimi, tačiau priešakyje dar yra ilgas laukiančių darbų sąrašas, jeigu norime užsitikrinti šalies konkurencingumą“, – sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Talentų reitingą nuo 2005 m. sudaro IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse veikia švietimo sistemos, kaip vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse. Talentų reitingas susideda iš 32 įvairių kriterijų, sujungtų į tris pagrindines kriterijų grupes: investicijos ir vystymas, patrauklumas ir pasirengimas.
Vertinant atskirus kriterijus, Investicijų ir vystymo kriterijų grupėje Lietuva užima 1 vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje, 3 vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį viduriniame ugdyme, 9 vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį pradiniame ugdyme. Patrauklumo kriterijų grupėje aukščiausias įvertinimas tenka pragyvenimo lygio vertinimui – Lietuva yra 12-ta pasaulyje, 18-ta pagal aplinkos kietųjų dalelių taršą, 25-ta pagal talentų pritraukimą ir išlaikymą bei darbuotojų motyvacijos lygį pasaulyje. Pasirengimo kriterijų grupėje aukštai vertinami užsienio kalbų mokėjimas – 18 vieta, tarptautinė patirtis – 22 vieta, aukštasis išsilavinimas – 22 vieta pasaulyje.
Stipresnė pozicija Europoje
„Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuva yra tryliktoje vietoje ir šiek tiek viršija reitinge esančių ES šalių įvertinimo vidurkį. Teigiamai vertintina tai, kad Lietuva buvo viena iš devynių ES šalių, kurios gerino savo pozicijas reitinge, kai didesnė ES šalių dalis (11 šalių) prarado savo pozicijas, o likusios išsaugojo prieš metus turėtas pozicijas“, – pažymi Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas. „Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, tarp kaimyninių šalių Lietuva 2020 m. neišsiskyrė. Latvija savo vietą reitinge taip pat pagerino per vieną poziciją (33 vieta), Lenkija kilo kiek sparčiau – per dvi pozicijas (35 vieta). Vienintelė Estija nustebino šuoliu į geriausių šalių 20-tuką – pakilo iš 27 į 19 vietą.
Smukdo sisteminės klaidos
Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto teigimu, indekso rezultatai neturėtų būti vertinami vienareikšmiškai. Analitiko teigimu, didžiausią nerimą kelia ir toliau mažėjantis finansavimas švietimui. Švietimo finansavimui sumažėjus nuo 4,9 iki 4,5 proc. nuo BVP, Lietuva prarado dar 6 pozicijas. „Šis mažėjimas yra pasekmė to, kad švietime vis dar vyrauja „krepšelinis“ finansavimo modelis, o krepšelių dydžiai nėra pakankamai sparčiai didinami. Mažėjant studentų ir mokinių skaičiui, atsiveria didesnės vieno krepšelio finansavimo galimybės, kurios galėtų sudaryti prielaidas aukštesnei kokybei, tačiau verčiau sutaupoma“, – sako G. Jakštas. Pastebima, kad finansavimas vienam mokiniui ar studentui nežymiai augo (nuo 3691 JAV dol. per metus iki 4043), tačiau reitinguose pozicija prastėjo (nuo 37 iki 39 vietos). Tai parodo, kad, Lietuva, didindama finansavimą tokiais tempais, ne tik nepasivys kitų šalių, bet ir toliau kris.
Gilėjanti problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas
Pasirengimo kriterijų grupėje 2019 m. buvo fiksuojami dideli pokyčiai (augimas iš 45 į 33 vietą), tačiau 2020 m. Lietuva šiek tiek smuktelėjo žemyn (į 34 poziciją). „Didžiausią teigiamą pokytį pastebime vertinant absolventų dalį IRT, inžinerijos, matematikos ir gamtos mokslų kryptyse. Tai leido Lietuvai pakilti reitinge per 7 pozicijas (iki 22 vietos). Didinti studentų priėmimą į šias kryptis buvo tikslingas žingsnis, tad tikimasi šio rodiklio augimo ir ateinančiais metais“, – sako G. Jakštas.
„Labiausiai Lietuvos reitingą žemyn smukdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: nukritome iš 36 į 45 poziciją. Tai galime sieti tiek su kvalifikuotų darbuotojų poreikiu, kurio patenkinti nepavyksta, tiek su žemu mokymosi visą gyvenimą rodikliu, tiek su prastu studentų pasiskirstymu studijų kryptyse, kuris sukelia įgūdžių neatitikimą darbo rinkoje, kai baigusieji vienas programas negali įsidarbinti, o kitų programų absolventų trūksta“, – pastebi G. Jakštas.
Patrauklumas atspindi verslo pastangas
Šalies patrauklumo vertinimas nepakito – šiemet Lietuva reitinge užima 35 vietą, kaip ir pernai. Didžiausias šuolis į viršų įvyko 2019 m., kai Lietuva pakilo net 11 pozicijų. Didžiąją dalį šio reitingo rezultatų lemia Lietuvos verslininkų apklausa, iš kurios matyti, kad situacija neblogėja ir nuotaikos yra gana optimistinės. IMD konkurencingumo centro vertinimu, aukščiausioje reitingo pusėje dominuoja mažos ir vidutinio dydžio Europos šalys. Iš Rytų Europos tarp konkurencingiausių patenka tik Estija, Lietuva ir Slovėnija.
2020 metų IMD pasaulio talentų reitinge septynerius metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko Danija. Į konkurencingiausių trejetuką šiemet sugrįžo Liuksemburgas. Parengta pagal STRATA 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimą