Baltarusijos demokratinei opozicijai – 2020 metų Laisvės premija. Pagal priimtą Seimo nutarimą, Laisvės premija bus įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. „Vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje. Esame istorinio momento, baltarusių tautinės savimonės pabudimo, galimai pakeisiančio Baltarusijos ir kartu visos Europos ateitį, liudininkai. Labai simboliška, kad premija bus įteikiama sausio 13-ąją, nes šiandien Baltarusijoje vykstantys protestai prieš nelegitimų vadovą Aleksandrą Lukašenką, saugumo struktūrų smurtas dažnam gali priminti tuos skaudžius sausio įvykius Lietuvoje prieš 30 metų“, – pristatydama pasiūlymą, anksčiau kalbėjo Laivės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Kaip pažymėjo Laisvės premijų komisijos vadovė, matydami sunkumus, su kurias susiduria Baltarusijos pilietinė visuomenė savo kovoje už demokratiją, privalome Baltarusijos žmonėms išreikšti aiškų palaikymo ženklą, turime prisidėti prie to, kad Baltarusija sugrįžtų į demokratišką politinį Europos žemėlapį. P. Kuzmickienės teigimu, Laisvės premija simboliškai galėtų būtų įteikiama opozicijos telkėjai ir išrinktajai Prezidentei Sviatlanai Cichanouskayai.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Seimas pritarė Vyriausybės programai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė 20. Po šio sprendimo nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino: „Bus tęsiami taip pat ir tie darbai, dėl kurių mes galbūt turėjome skirtingas nuomones juos priimant, bet, kaip aš esu jau ne kartą minėjusi, – revoliucijų tikrai Lietuvai nereikia. Svarbiausia šiandien yra ne reformos. Svarbiausia šiandien yra, kiek žmonių gyvybių mes sugebėsime išsaugoti.“
Kaip anksčiau minėjo I. Šimonytė, programoje yra nemažai dalykų, dėl kurių tartis reikės gana anksti, nes pasekmės visuomenei ir atitinkamiems sektoriams ateis tikrai ne iš karto. Kaip pavyzdį, ji pirmiausia nurodė švietimo pokyčius. Premjerė pabrėžė, kad bus stengiamasi skirtingas vertybes ar akcentus maksimaliai suderinti Lietuvos žmonių gerovei: „Manau, kad galiu įsipareigoti ir savo komandos vardu, kad mes tikrai padarysime viską, kad po ketverių metų niekas negalėtų pasakyti, jog tai buvo ketveri prarasti Lietuvos gyvenimo metai.“
Prisiekė XVIII Vyriausybės nariai. Gruodžio 11 d. Seime patvirtinus Vyriausybės programą prisiekė XVIII Vyriausybės ministrai: Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XVII Vyriausybė.
Konstitucijos 67 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti. Konstitucijos 92 straipsnyje nustatyta, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vyriausybės įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota, kad, kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Padidintas Lietuvos indėlis NATO misijose. Seimas vieningai priėmė nutarimus, kuriais nutarta didinti Lietuvos indėlį NATO misijoje Irake ir nustatyti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, NATO ir Europos Sąjungos (ES) karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2021–2022 metais teisinį pagrindą. Nuspręsta padidinti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake dalyvaujančių Lietuvos karių skaičių iki 50. Šiuo metu galiojantis Seimo nutarimas leidžia NATO karinėje mokymo operacijoje dalyvauti iki 11 Lietuvos karių ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių civilių tarnautojų.
Pagrindiniai NATO karinio mokymo operacijos Irake uždaviniai yra teikti mokomąją ir patariamą paramą Irako gynybos ir saugumo institucijoms, taip pat šio sektoriaus mokymo įstaigoms. „Lietuvos pajėgų apsaugos būrys kovinėse operacijose nedalyvaus. Pagrindinė jo užduotis – užtikrinti Irako sostinėje esančios NATO karinės mokymo operacijos Irake vadavietės bazės vidaus apsaugą, taip pat jos personalo eskortavimą ir apsaugą Bagdado mieste“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Seimo nutarimu sutarta 2021 m. siųsti iki 331, o nuo 2022 m. – iki 432 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba priima sprendimą panaudoti ES karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai.
2021–2022 m. taip pat nutarta siųsti iki 142 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, dalyvauti NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose, kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti šiose operacijose.
Seimas išplėtė dvigubos pilietybės atvejus. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti naują dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindą. Pagal priimtas pataisas, Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, kai asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Pasak pasiūlymo iniciatorių, pasiūlymas parengtas siekiant eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams, lyginant su užsienyje gimusiais vaikais. Anot jų, šiuo pasiūlymu suvienodinamos sąlygos išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų (jiems nereikia pasirinkti, sulaukus 20 metų) ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.
Gerinti bankų klientų informavimą. Seimo narys prof. dr. Kęstutis Masiulis kreipėsi į Lietuvos banką, atkreipdamas dėmesį į nuolat augančius mokesčius už bankų ir kitų finansinių institucijų operacijas grynaisiais pinigais: „Bankai vis didina mokesčius už operacijas su grynaisiais pinigais, neretai iškart keliais šimtais procentų, tačiau klientai apie tai informuojami netinkamai, atsiunčiant kokią nors nuorodą į ilgą dokumentą ar pan. Parduotuvėje aiškiai matome, kiek kainuoja kuri prekė, o bankinių paslaugų įkainiai yra randami sudėtingai, dėl to neretai žmonės skundžiasi, kad permokėjo už atskirą operaciją, ir būtų jos nevykdę, jei būtų žinoję, kiek tai kainuos.“ Neseniai paviešintas atvejis, kai klientas, įnešęs grynųjų pinigų į savo bankinę kortelę, už operaciją gavo 60 eurų sąskaitą.
„Sveikinu iniciatyvą perkelti kuo daugiau paslaugų į elektroninę erdvę, bet tai turi būti daroma aiškiai ir skaidriai. Lietuvos bankas galėtų sutarti arba įpareigoti finansines institucijas aiškiau nurodyti kiekvienos operacijos įkainius. Tam galėtų būti pasitelkiamos išmaniosios technologijos, bankomatai, internetas, trumposios žinutės ir kitokie būdai“, – sakė K. Masiulis. 2019 m. 88 proc. Lietuvos gyventojų turėjo mokėjimo sąskaitą pas Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėją.