Įsteigtas Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimas. Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, nusprendė įsteigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą. Apdovanojimas, kuriuo siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo Pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, Aleksandro Stulginskio asmenybę, bus skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Apdovanojimu galės būti apdovanojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, taip pat asmenys be pilietybės. Tačiau jis negalės būti skiriamas pareigas einantiems Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, taip pat po mirties ar likviduotam, reorganizuotam juridiniam asmeniui.
Pagal priimtą įstatymą, siūlyti kandidatus apdovanojimui turės teisę fiziniai ir juridiniai asmenys. Apdovanojamą asmenį išrinks Seimo patvirtinta Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, sudaryta iš 9 narių. Kiekvienais kalendoriniais metais galės būti skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai. Kandidatūros apdovanojimui gauti komisijai galės būti teikiamos kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki vasario 20 d. Apdovanojimas Seimo nutarimu bus paskiriamas iki balandžio 15 d., o įteikiamas kiekvienų metų gegužės 15-ąją, t. y. dieną, kai 1920 m. Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausią posėdžio dieną.
Laisvės gynimo 30-metis. Seimo valdyba pritarė siūlymui parengti iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio įrašą, kuriuo būtų galima dalytis, Lietuvai minint Nepriklausomybės gynimo 30-metį. Dėl pandemijos atsisakyta tradicinio Laisvės gynėjų dienos minėjimo prie Seimo – visi renginiai nukeliami į 2021 metų rugpjūtį: ši reikšminga sukaktis bus paminėta virtualiomis priemonėmis.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario mėn.) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius.
Lietuvos Respublikos Seime yra susiformavusi tradicija Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti Seimo posėdyje arba iškilmingame minėjime. 2021 m. 30-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.
Patvirtintas 2021 metų biudžetas. Už šį sprendimą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 49 parlamentarai. Priimdamas įstatymą, parlamentas atsižvelgė į dėl pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo, stiprėjančią geopolitinę įtampą. Tokiomis aplinkybėmis stiprėja rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus, išauga valdžios sektoriaus skola. Seimas patvirtino daugiau kaip 11,252 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 15,828 mlrd. eurų išlaidas. Išlaidos viršija pajamas beveik 4,576 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. BVP, iš jų 2 proc. BVP dėl išlaidų, susijusių su pandemijos padarinių valdymo priemonėmis.
Prognozuojama, kad 2021 m. Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 proc., t. y. 0,5 proc. mažiau, nei prognozuota rugsėjį. „Taip pat numatome, kad šiemet vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje augs 9,3 proc., o kitais metais augimo tempas sulėtės iki 4,1 proc., tačiau vis dėlto augimas išliks“, – yra pažymėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė. Valstybės biudžete suplanuota, kad 2021 m. iki 70 eurų augs vaiko pinigai (su papildomu priedu – iki 110 eurų), senatvės ir netekto darbingumo pensijos (vidutiniškai 9,58 proc.), minimali alga (iki 642 eurų, neatskaičius mokesčių). Naujoji Vyriausybė biudžete padidino išlaidas pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms. Pritarta siūlymui skirti 44 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai, socialinio draudimo įmokoms ir kt. Taip pat pritarta siūlymui skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 11,7 mln. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai ir dėl pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti.
Įkurta Laikinoji daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė. Grupės vadovu išrinktas J. Urbanavičius pabrėžia, kad miškininkystė yra viena iš svarbiausių valstybės ekonomikos ir aplinkosaugos sričių. Grupės nariai sieks aktyviai prisidėti, užtikrinant subalansuotą miškų ūkio vystymąsi, miškų ūkio politikos formavimą ir kt. Jie žada remtis šios srities specialistų praktine patirtimi bei visuomenės nuomone ir ilgametėmis Lietuvos miškininkystės tradicijomis. Į šios laikinosios grupės veiklą įsitrauks 25 parlamentarai. Parlamente suformuotų laikinųjų grupių paskirtis – remti ir ginti konkrečios veiklos srities interesus.
Suburta Laikinoji Seimo narių grupė „Už šeimą“. Plenariniame posėdyje šios grupės pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė perskaitė deklaraciją, kurią savo parašais parėmė 40 visoms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų. Joje teigiama, kad ši grupė vadovaujasi konstitucine nuostata, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ir siekia, kad būtų įgyvendinta konstitucinė valstybės pareiga – saugoti šeimos autonomiją ir teikti jai visokeriopą paramą. „Pripažįstame, kad šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės, šeima kyla iš laisvo vyro ir moters apsisprendimo prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, taip pat iš tėvystės ir motinystės bei giminystės ryšių tarp artimųjų giminaičių, o palankiausia aplinka vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi – atsakinga ir stabili jo tėvų šeima“, – pažymėjo parlamentarė.
Pratęsta rudens sesija. Seimas pratęsė rudens sesiją iki 2021 m. sausio 14 d. Numatomi Seimo posėdžiai sausio 5 ir 7 dienomis. Seimo statuto 85 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimas gali sesijas pratęsti.
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nuspręsta 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. 2020-aisiais pareiginės algos bazinis dydis siekė 176 eurus.