Seime įsteigta Laikinoji „Skaitmeninės Lietuvos“ grupė, kuri sieks plačiau taikyti skaitmenines technologijas viešajame sektoriuje. Jai vadovaus Seimo narys Kasparas Adomaitis. Jo teigimu, šiuo metu egzistuojančios pasenusios biurokratinės taisyklės varžo naujausių technologijų naudojimą valstybiniame sektoriuje, o „popierizmas“ tampa našta ne tik kiekvienam gyventojui, bet ir labai svarbiose srityse, pavyzdžiui, aplinkosaugos ar sveikatos sektoriuose, dirbantiems ekspertams.
Seimo narys atskleidė, kad Laikinoji grupė turi ambicingų tikslų tiek užsiimti valstybės jau turimų informacinių sistemų plėtra sveikatos, aplinkosaugos ir kituose sektoriuose, tiek imtis platesnio spektro darbų, tokių kaip atvirų duomenų politikos, bioetikos standartų, dirbtinio intelekto taisyklių nagrinėjimo ir pritaikymo. Laikinoji grupė ruošiasi glaudžiai bendradarbiauti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Prie Laikinosios grupės prisijungė 12 Seimo narių: Arvydas Nekrošius, Monika Ošmianskienė, Matas Maldeikis, Morgana Danielė, Jurgita Sejonienė, Kristijonas Bartoševičius, Domas Griškevičius, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Mitalas, Marius Matijošaitis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Gintautas Paluckas ir Andrius Bagdonas. Grupės pirmininko pavaduotojais patvirtinti Darbo partijos frakcijos narys V. Fiodorovas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentaras A. Nekrošius.
Parama smulkiajam verslui. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti galimybę smulkiajam verslui vykdyti veiklą užtikrinant nustatytų karantino reikalavimų laikymąsi. Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios COVID-19 bangos valdymo laikotarpiu ne maisto prekių prekybos veiklą vykdantys verslininkai ir smulkieji verslininkai įrodė esantys atsakingi ir pajėgūs užtikrinti Vyriausybės nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Dokumente pabrėžiama, kad daugelio smulkiajame versle, kurio veikla apribota arba uždrausta, dirbančių žmonių padėtis yra ypač pažeidžiama.
Seimas priimtu teisės aktu ragina Vyriausybę atsižvelgti į rezoliucijoje išdėstytus argumentus, išnagrinėjus kitų šalių gerąją patirtį, atsižvelgus į ekspertų, verslo asociacijų ir profesinių sąjungų pozicijas, jau pasiteisinusius Lietuvoje sprendimus, užtikrinant saugią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas. Vyriausybei taip pat siūloma nuolat informuoti Seimą apie vykdomas priemones ir jų veiksmingumą, tikintis, kad biudžete suplanuotos ir Vyriausybės numatytos priemonės bus naudingos ir pirmiausia padės išsilaikyti smulkiajam verslui.
Dėl oraus minimalaus mėnesinio atlyginimo. Dar 2019 m. spalio mėnesį Europos Parlamente buvo pateikta rezoliucija „Dėl mažiausios minimalaus atlyginimo ribos – 750 eurų – nustatymo visoje Europos Sąjungoje“. Šios rezoliucijos pagrindu priimta Europos Komisijos direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Direktyva jau pradėta svarstyti Lietuvos Respublikos Seime. Seimo narys prof. Vigilijus Jukna primena: „Atsižvelgiant į kasmetinę infliaciją ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, savo programoje žadėjome įdiegti skaidrią metodiką, pagal kurią kasmet būtų skaičiuojamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Mūsų skaičiavimais, MMA jau šiuo metu neturėtų būti mažesnis kaip 750 eurų. Pandemija koreguoja galimus planus, bet Lietuvai būtinas ir tolesnis MMA augimas, siekiant išvengti mūsų žmonių emigracijos į kitas šalis. MMA Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. yra 642 eurų (arba apie 467 eurų „į rankas“).
Seimas imasi svarstyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijai jau vieningai pritarta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Seimo narys doc. dr. Mindaugas Puidokas teigia: „Buvau vienas iš SRDK komiteto išvadų rengėjų. Svarbiausia mums yra ne tik didinti MMA, bet ir siekti, kad jis leistų žmogui ne vos vos išgyventi save spaudžiant visur, kur tik įmanoma, bet ir apsirūpinti tuo, kas būtina. Šia Europos Sąjungos direktyva siekiama, kad dirbantys žmonės būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, sudarančiu galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba. Dabar Lietuva yra Europos Sąjungos dugne pagal MMA tarp šalių narių.“
Visose ES šalyse MMA yra ir bus skirtingas, nes atsižvelgiama į šalies pragyvenimo lygį. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau dabar MMA siekia 1250 eurų į rankas. 2020 m. spalio 13 d. paskelbtais Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Lietuvos BVP vienam gyventojui augo ir per metus viršijo Ispanijos, Slovėnijos ir Estijos BVP sukurtą vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia visas naująsias ES šalis, išskyrus Čekiją, ir senąsias ES šalis – Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją. Tačiau 2020 m. III ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje buvo 928 eurai, Estijoje – 1214 eurų, Slovėnijoje – 1181 euras.
Vertindami Lietuvos ekonominius rodiklius, galime teigti, kad MMA didėjimui potencialas tikrai yra net ir sudėtingomis pandemijos sąlygomis. Direktyva bus tinkamos gairės, kad MMA būtų nuosekliai didinamas, mažėtų ,,šešėlio“ dalis ir greičiau būtų kuriamos sąlygos dirbantiems žmonėms gyventi oriai.
Kalbėtis su Ukraina dėl įtariamųjų Sausio 13-osios žudynių byloje. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, primindamas, kad keli įtariamieji Sausio 13-osios žudynių byloje slepiasi Ukrainos Respublikoje. „Generalinė prokuratūra turi duomenų apie kelis Sausio 13-osios žudynių byloje įtariamus asmenis, šiuo metu Ukrainos piliečius, gyvenančius Ukrainos Respublikoje. Ukraina teigia, kad savo piliečių Lietuvai neišduoda, nes draudžia Konstitucija. Man kelia klausimų tas faktas, kad įtariamų nusikaltimų padarymo dieną tie asmenys nebuvo Ukrainos piliečiai, nes nebuvo pačios Ukrainos Respublikos. Tai teisinis kazusas, kurį reikėtų adresuoti Ukrainai, taip pat ir dėl pilietybės, kai ji buvo suteikiama, ar buvo žinoma apie jiems inkriminuojamus įtarimus?“ – sakė parlamentaras.
„Ukraina ir Lietuva palaiko gerus draugiškus santykius, todėl prašau teisingumo ministrę intensyvinti konsultacijas su Kijevu ir ieškoti būdų, kaip įvykdyti teisingumą, kad įtariamieji nesislėptų už biurokratinių trukdžių“, – kalbėjo K. Masiulis. Lietuvoje Sausio 13-osios žudynių byla yra viena iš svarbiausių bylų Nepriklausomos valstybės istorijoje, turinti didelę reikšmę visuomenės teisinei ir politinei raidai.