Per „lrt“ radiją („radijo“ radiją, kuriame dabartinė vadovybė uždraudė ištarti „Lietuvos radijas“ ir „Lietuvos televizija“) gruodžio 3 d. ryto (apytiksliai 8.20 val.) laidoje dainininkė skundėsi, kad negali „sugrįžti atgal“. Dainos melodija – gana graži, dainininkės balsas – malonus. Bet kodėl niekas jai neparodė kvailiausios loginės klaidos? Lietuvių kalbos žodis „grįžti“ ir reiškia „ėjimą atgal“. „Grįžti atgal“ skamba absurdiškai. Jokio „atgal“ čia mums nereikia. Juk neįmanoma „grįžti pirmyn“. Ten, kur britams reikia dviejų žodžių „come back“, lietuviai tą patį teiginį išreiškia vienu žodžiu. Kuriems galams lietuviams, turintiems savo taupų žodį, prireikė tai užmiršti ir griebtis nevykusio pažodinio come back („einu atgal“) vertimo? Mums taip pat nereikia ir „atsigręžti atgal“, nes žodis „atsigręžti“ reiškia, kad atsisukame pasižiūrėti, kas yra už mūsų.
Kas pagaliau pasakys dabartiniams „lrt“ vadukams, kad sakyti „lrt radijas“ yra nesąmonė? Santrumpa „lrt“ yra net įžeidžianti, nes joje Lietuva žymima mažąja raide. Jei galima pateisinti internetinius svetainių pavadinimus, kuriuose žymima „lt“ (nes tai – pasaulinė praktika), tai visur kitur žymėti savo valstybės pavadinimą mažąja raide yra mažų mažiausiai nekultūringa.
Kodėl praradome gimtosios kalbos jausmą ir graibomės pakaitalų kitose kalbose? Kodėl mums dabar atrodo, kad kitos kalbos yra tobulesnės už lietuvių? Kodėl nepastebime, kad turime daugybę lietuviškų žodžių ir jų junginių, kurie yra taupesni, vaizdingesni ir pan.? Pavyzdžiui, ar kada nors susimąstėte, kiek lietuvių kalba turi mažybinių, malonybinių žodžių? Kurioje kitoje kalboje tai surastumėte? Kur dingo gimtosios kalbos jausmas? Kodėl mus taip apsėdo saviniekos ir savęs naikinimo virusas?
Premija
Gimtosios kalbos svetainė siūlo skirti premiją asmeniui, kuris įtikinamai įrodys, kuo savo prasme skiriasi šie lietuvių kalbos žodžiai nuo svetimžodžių:
Realybė – tikrovė;
progresas – pažanga;
realizuoti – įgyvendinti;
resursai – ištekliai;
hobis – pomėgis
Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai
Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimo spaudai: „Startuos papildomas paraiškų rinkimas…“ Gal „prasidės“, o ne „startuos“? Gal „papildomai rinksime paraiškas“, taip išvengdami nevykusio veiksmažodinio daiktavardžio?
Ar ne šios ministerijos pranešimai turėtų būti nepriekaištingi, rodantys pavyzdį kitoms įstaigoms?
Klausimėliai
Kuo serga dėstytojai, nuolat savo studentams kartoję: „Du tūkstantis dvidešimtieji…“?
Kuo galime pakeisti tą visiems nusibodusį, visur kaišiojamą žodeliūkštį „iššūkiai“? Nejaugi mūsų kalbos jausmas toks atbukęs, kad nieko kito neberandame?
Parengė Juozapas Dirvonėnas