(1991 metų sausio 13-osios aukoms)
Dr. Leonas Milčius
Neužmiršti –
Tikrai dar karštas kraujas
Pralietas sausio naktį,
Kai guldė galvą jaunas,
Prie jo senolis, sesė.
Kada lietuvio rankos,
Iškėlusios trispalvę,
Stabdė žvaigždėtus tankus,
Maldomis – šūvių salves.
Neužmiršti
Parkritę,
Kad vėlei Lietuva,
Išaušus kitam rytui,
Pakiltų dar laisva.
Kad savo žodį neštų
Iškėlusi aukštai –
Prabusk, pasauli kurčias,
Ar auką mūs‘ matai!
Drebėjo Vilniaus gatvės
Nuo gaudesio vikšrų,
Kai tankai mirtį nešė
Gal net šimtams žmonių.
Tiktai paspringo plienas
Nuo gimusios drąsos,
Kai minios stojo vienu –
Didvyriu Lietuvos.
Lyg paukščiai metai skrenda
Į praeities lizdus,
Ir neša tarsi gandą
Liepsnojančius vardus.
Kad amžiais juo kartotų,
Kaip priesaiką visi,
Kam turime dėkoti,
Jog esame laisvi.
Neužmiršti…
Baltom gėlėm nušvitus
Antakalnio kalva,
Prie brolių, sesės budi
Tėvynė Lietuva.