1929–2021
Netekome žymaus mokslo istoriko, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos garbės nario, Latvijos mokslų akademijos garbės daktaro, aktyvaus Baltijos šalių nepriklausomybės kelio veikėjo, mūsų broliškų tautų mokslo ryšių tyrinėtojo ir puoselėtojo, puikaus geodezijos inžinieriaus, docento Janio Kletnieko (dr. sc. ing. h. c. Jānis Oļģerts Klētnieks). Šių metų sausio 1 d. ištikusi dr. J. Kletnieko mirtis – skaudus smūgis ir Baltijos šalių mokslo istorikų bei filosofų asociacijai, kurios tapsmui bei sėkmingai veiklai velionis skyrė labai daug pastangų.
Dr. J. Kletniekas buvo kilęs iš Vidžemės. Jis gimė 1929 m. birželio 23 d. Priekulių parapijoje netoli Cėsio. Mokėsi Cėsių vidurinėje ir Priekulių žemės ūkio mokyklose. Po tėvo mirties šeima persikėlė gyventi į Rygą. Eksternu baigęs vidurinę mokyklą, Janis 1948 m. įstojo į Latvijos žemės ūkio akademiją. Įgijęs inžinieriaus žemėtvarkininko kvalifikaciją, darbinę veiklą pradėjo Latvijos valstybiniame kaimo statybų projektavimo, melioracijos ir elektrifikavimo institute.
Tačiau vedinas potraukio kūrybiniam moksliniam darbui, o ir domėjimosi žvaigždėtu dangumi, J. Kletniekas 1957 m. tapo Latvijos valstybinio universiteto Astronomijos observatorijos mokslo darbuotoju, dalyvavo Tarptautinių geofizikos metų programoje. Netrukus buvo paskirtas „Laiko tarnybos“ vadovu. Įgyvendinant Tarptautinių mokslinio bendradarbiavimo metų programą, atliko per 3000 žvaigždžių stebėjimus ir apskaičiavo 174 etaloninių laikrodžių korekcijas. Iš šio darbo rezultatų parašė ir pirmąjį mokslinį straipsnį. Kartu J. Kletniekas universitete pradėjo ir pedagoginį darbą, vadovavo geodezijos, bendrosios ir taikomosios astronomijos praktiniams darbams. 1959 metais datuoti pirmieji jo mokslo populiarinimo straipsniai, kurių vėliau parašė išties labai daug. Astronomijos žinias gilino studijuodamas Maskvos astronomijos instituto aspirantūroje. Stebėtojo įgūdžius tobulino pagrindinėje valstybinėje Pulkovo observatorijoje.
Nuo 1962 m. J. Kletniekas pedagoginį darbą tęsė Rygos politechnikos institute, kur dėstė geodeziją, inžinerinę geodeziją, aerogeodeziją, vadovavo stažuotėms. Kartu jam buvo patikėta atlikti labai sudėtingus geodezinius matavimus Rygos aukštuminių pastatų statybose ir stebint tiltų deformacijas. 1969 m. Janis baigė Maskvos geodezijos, aerofotografijos ir kartografijos instituto aspirantūrą, tačiau sveikatos problemos tuo metu sutrukdė apginti disertaciją.
Labai sėkmingos buvo J. Kletnieko 1973 m. atliktos fotogrametrijos praktikos Bratislavos ir Prahos technikos universitetuose, įgalinusios tokią specializuotą laboratoriją įsteigti ir Rygoje. Dalykiškomis J. Kletnieko konsultacijomis netrukus pasinaudojo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar VGTU – Vilnius Tech) darbuotojai, įsirengdami analogiškas fotogrametrijos laboratorijas. Ši moderni technologija labai pravertė kultūros ir gamtos paveldo tyrinėjimams bei restauravimui. O tas geranoriškas ir šiltas Rygos bei Vilniaus akademinių institucijų bendradarbiavimas geru žodžiu minimas iki šiol… 1985 m. J. Kletniekui buvo suteiktas pedagoginis docento vardas.
Latvijai atkūrus nepriklausomybę, Rygos technikos universitete, buvusiame institute, vėl buvo atkurta Geodezijos katedra, kurios vedėjo pareigas 1991–1995 m. ėjo doc. J. Kletniekas. Iki 1999 m. jis studentams dėstė geodezijos, astronomijos, fotogrametrijos, inžinerinės geodezijos ir globalių padėties nustatymo metodų kursus, vadovavo magistro darbams. Jo iniciatyva katedroje buvo vykdoma per 70 mokslinių tyrimų temų. Bendradarbiaudamas su Valstybine žemės tarnyba, doc. J. Kletniekas su kolegomis parengė keletą valstybei labai svarbių dokumentų: Latvijos kartografijos plėtros koncepciją (1995), Valstybinio nekilnojamojo turto kadastrą (1996), Latvijos geodezinių koordinačių sistemos nuostatus (2002). Sukūrė Latvijos statybos standarto projektą „Geodeziniai statybos darbai“ (2000), vadovavo 1993 m. įsteigtam Geodezijos konsultavimo centrui. 1992 m. gruodžio ir 1993 m. balandžio mėnesiais doc. J. Kletniekas dalyvavo ekspedicijose Turkmėnijoje, ieškant tarpukario Latvijos ministro pirmininko Karlio Ulmanio (1877–1942) kapo.
Labai plačiai nuskambėjo Latvijos specialistų, geodezininkų ir archeologų darbai Egipte, bendroje ekspedicijoje su prancūzais 2002 m. ir 2004 m., tyrinėjant Karnako šventyklą ir Džosero piramidę. Ten dr. J. Kletniekas pirmą kartą egiptologijos praktikoje pritaikė skaitmeninės fotogrametrijos metodus. Apie šiuos darbus jis 2008 m. parašė knygą „Amžinybės valdovai“ (lat. Mūžības valdnieki). Knygoje pirmą kartą latvių kalba nušviesta egiptiečių religijos kilmė, apžvelgti tekstai, sutinkami piramidėse ir papirusuose.
Kultūros istorijai skirta ir paskutinė dr. J. Kletnieko knyga „Senovės mįslės“ (lat. Seno laikmetu lokos), iš spaudos išėjusi 2017-aisiais. Joje bandoma rasti atsakymus į daugelį svarbių civilizacijos raidos klausimų: Kokia buvo Europos megalitų paskirtis – kulto pastatai, palaidojimo vietos, o galbūt senovės observatorijos? Nuo kada žmonija pradėjo skaičiuoti mėnesius ir metus? Kaip mūsų protėviai suprato astronominius reiškinius?
Inžinieriaus posūkis į proistorės tyrinėjimus nebuvo atsitiktinis. Greta savo specialybės darbų dr. J. Kletniekas entuziastingai domėjosi baltų kultūros artefaktais, mūsų kraštų senųjų gyventojų etnologinėmis žiniomis, kalendorinėmis sistemomis, net liaudies dainų semantika. Yra aplankęs ir garsiuosius pasaulio megalitų paminklus: anglų – Stounhendžą, inkų – Maču Pikču. Gražus baltiškojo mokslinio bendradarbiavimo pavyzdys šioje tarpdisciplininėje mokslo srityje – dr. J. Kletnieko organizuota bendra paleoastronomijos ekspedicija Lietuvoje, bendri seminarai. Neužmirštamas lieka ir bendras 1992 m. saulės užtemimo stebėjimas bei akmens amžiaus „labirintų“ tyrimai Solovecų salose Barenco jūroje. Dr. J. Kletnieko parašytos knygos ir jo dovanoti eksponatai papildė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fondus.
Labai didelis velionio įdirbis yra geodezijos ir astronomijos istorijos Latvijoje tyrinėjimuose. Ypač verta pabrėžti jo indėlį į Rygos technikos universiteto istorijos pažinimą. Jam dalyvaujant buvo parašyta knyga apie Statybos fakulteto istoriją ir penkių tomų kolektyvinė monografija „Latvijos aukštojo techninio išsilavinimo istorija“ (2002–2017). Dr. J. Kletniekas nuodugniai išnagrinėjo visų Rygos technikos universiteto pirmtakų – Rygos politechnikumo, Rygos politechnikos instituto, technikos fakultetų Latvijos universitete – istoriją.
Dr. J. Kletnieko bibliografijoje – per 450 mokslinių ir mokymo metodinių darbų. Jis taip pat yra poros dešimčių knygų autorius ar bendraautoris. Studentų ir kolegų gerbiamas ir mylimas, buvo renkamas į ne vienos visuomeninės organizacijos atsakingas pareigas. Įžymaus mokslo istoriko ir geodezininko nuopelnai mokslo bei kultūros baruose įvertinti garbinguoju Trijų žvaigždžių ordinu.
Artimai pažinojusius Janį stebino jo nepaprastas darbštumas, kūrybinė energija, interesų platumas, mokslinių įžvalgų originalumas, o bendravimą darė itin malonų jo optimistinė prigimtis, empatija, džentelmeniškumas ir puikus humoro jausmas. Gera matyti, kad Janio ir Mirdzos vaikai, išaugę akademinės dvasios šeimoje, o ir anūkai, taip pat eina mokslo keliu. Šviesi dr. J. Kletnieko asmenybės ir jo darbų atmintis ragina mus ir ateityje išlaikyti bei stiprinti prasmingą Baltijos šalių brolybę.
Latvijos ir Lietuvos kolegų vardu
prof. dr. Alida Zigmunde,
prof. dr. Libertas Klimka