Pastatus statys robotai?

Statybų sektorius pasaulyje auga vis sparčiau. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eurų, t. y. dešimtadaliu daugiau nei praėjusiaisiais. Statybų sektorius sparčiai keičiasi ir žengia į tarptautinę rinką. Skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybos specialistų darbo dalimi.

Pokyčiai statybų sektoriuje. Kokie jie?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, visuotinė skaitmenizacija, robotizacija ir su jomis susijusių technologijų vystymasis keičia pasaulį, o šiuos pokyčius galime pajusti daugelyje sričių, tarp jų ir statybose. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako: „Šiandien pagrindinis prioritetas – statybų greitis ir kokybė. To pasiekti neįmanoma be skaitmeninių technologijų naudojimo projektavimo ir statybos procese. Pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai visą Olimpinį miestelį ar Londono Olimpinį stadioną pastato per 5 metus. Ryškius pokyčius matome ir Lietuvoje: Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi 6 metus, o dabar aukščiausius reikalavimus atitinkančioms „Continental“ ar „Vakarų medienos grupės“ gamyklų statyboms prireikia vos 2 metų.“

22 VGTU Statybų sektorius Inžinieriai
Statybos inžinieriai

Pasak pašnekovo, anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai. Statybos procesas planuojamas, o technologiniai procesai valdomi išmaniuosiuose įrenginiuose. Statybos dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną. Viso statinio informacija kaupiama skaitmeniniu formatu. LSA prezidentas pasakoja: „Ateityje pastatai bus projektuojami ir jų duomenys kaupiami tik skaitmeninėje erdvėje. Kiekvienas statinys turės savo informacinius modelius su 3D vaizdais. Statybos elementai ir detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais. Vystysis aplinką tausojanti statyba. Jau išbandomi robotai, kurie gali atlikti tokius darbus, kaip plytų klojimas, mūrijimas ar armatūros tvirtinimas. Tai reiškia, kad jie gali daryti daug, o gal net ir visus žmonių atliekamus darbus statybvietėse. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat pasirinkti tik robotai.“

 

Kokie įgūdžiai bus reikalingi ateities statybininkams?

Anot D. Gedvilo, kartu su technologine pažanga atsiranda ir naujų įgūdžių poreikis darbo rinkoje. Ateities statybose skaitmeninius duomenis apdoros ir daugelį darbų atliks dirbtinis intelektas, todėl bus reikalingi specialistai, gebantys jį išmaniai valdyti. „Jau šiandien statybose reikia tokių specialistų, kurie ne tik išmano statybos technologiją, procesus, statybinių medžiagų įvairovę, bet ir geba naudotis skaitmeninėmis technologijomis, bendrauja daugiau nei viena kalba, turi statinio informacinio modeliavimo bei kitų naujų kompetencijų. Tai – ateities profesija kūrybingiems žmonėms.“

Augant Lietuvos statybų sektoriaus eksportui ir tarptautinių infrastruktūros projektų skaičiui, statybų įmonės į savo komandų gretas nori priimti vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. Sparčiai auga projektuotojų ir inžinierių poreikis, tačiau darbo rinkoje matome rekordinį kiekį nekvalifikuotų statybininkų, negalinčių rasti sau darbo vietos. Verslas keičiasi ir jam reikia vis daugiau tokių specialistų, kurie geba dirbti su išmaniomis technologijomis ir taikyti inovacijas praktinėje veikloje. Todėl mokymo įstaigos turi paruošti rinkos poreikius atitinkančius ir perspektyvius specialistus.

 

Atsižvelgiant į rinkos tendencijas – naujos studijų programos

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto dekano prof. dr. Algirdo Juozapaičio, universitetai gerai suvokia Lietuvos pramonės ir statybos sektoriaus iššūkius. Šiuolaikinės statinių projektavimo, statybos ir gamybos organizavimo bei objekto eksploatacinio valdymo technologijos grindžiamos statinio informacinio modeliavimo (angl. BIM) koncepcija

Lietuvoje įtvirtinti šią koncepciją ėmėsi pats statybų sektorius. Vienas pirmųjų ir svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos srities specialistų rengimo uždavinių – parengti absolventus, turinčius gebėjimų dirbti projekto BIM srities vadovais, gebančius suvokti artėjančias technologines permainas. „VGTU Statybos fakultete nuo 2015 m. vykdomos antros pakopos studijos pagal naują, pirmąją Lietuvoje Statinio informacinio modeliavimo studijų programą. Pastarieji studijų metai parodė, kad ši programa sulaukė ne tik norinčių studijuoti, bet ir būsimų statybos sektoriaus darbdavių didelio dėmesio. Programą baigę specialistai įsidarbina ir sėkmingai tęsia veiklą daugelyje Lietuvos statybos sektoriaus įmonių ir organizacijų, valstybės įstaigų“, – teigia prof. dr. A. Juozapaitis.

 

Anot Statybos fakulteto dekano, šiandien BIM pasaulis jau nebegali sutalpinti ir suvaldyti technologijų ir procesų įvairovės ketvirtosios pramoninės revoliucijos kontekste. Nuo kitų metų rudens studentams planuojama pasiūlyti naują pirmos pakopos studijų programą „Statinio informacinio modeliavimo technologijos“. Pagrindinis programos tikslas – parengti profesinei veiklai plataus akiračio specialistus, gebančius vykdyti statinio integruoto projekto BIM koordinatoriaus funkcijas projektų, rangovų, gamybos, eksploatavimo organizacijose ir užsakovo, statytojo įmonėse. Pagal pirmuosius socialinių partnerių ir būsimųjų darbdavių atsiliepimus, šios programos absolventai labai laukiami statybos sektoriuje.

 

Neda Černiauskaitė

Autorė yra VGTU Komunikacijos projektų vadovė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.