Darbą pradėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė prof. Jurgita Šiugždinienė. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės prioritetiniai tikslai – vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos vaikams, geros darbo sąlygos mokytojams, pasaulinio lygio pedagogų rengimas. Siekiant šių tikslų, gruodžio 11 d. darbą pradėjusi ministrė J. Šiugždinienė pabrėžia nacionalinio susitarimo dėl pokyčių švietime svarbą. Būtina mažinti ugdymo rezultatų atotrūkį tarp miestų ir rajonų mokyklų. „Kiekvienam vaikui svarbu sudaryti vienodas galimybes ir sukurti reikiamas sąlygas įgyti gerą išsilavinimą“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, šiam tikslui pasiekti būtinas šiuolaikiškas, subalansuotas ugdymo turinys ir stiprūs, motyvuoti mokytojai, kuriems reikia kurti patrauklias darbo sąlygas, stiprinti pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Studijų ir mokslo srityje būtina orientuotis į tarptautinį konkurencingumą. Siekiant stiprinti aukštąjį mokslą, reikia peržiūrėti valdymo ir finansavimo modelį, didinti mokslo finansavimą. Sporto srityje dėmesys bus skiriamas ir aukšto meistriškumo, ir visuomenės fizinio aktyvumo veikloms – visuomenės sveikatinimui, judriai gyvensenai.
Jurgita Šiugždinienė yra įgijusi socialinių mokslų daktaro laipsnį Kauno technologijos universitete. 2009–2012 m. Ministro Pirmininko tarnyboje ėjo Strateginio valdymo departamento direktoriaus, vicekanclerio, laikinojo kanclerio pareigas. Dirbo Jungtinių Tautų vystymo programoje ir turi daugiau kaip 15 metų tarptautinio konsultacinio darbo patirtį viešojo valdymo srityje. 2013–2015 m. buvo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė, 2015–2017 m. – šio universiteto prorektorė studijoms, 2017–2018 m. ėjo KTU laikinojo rektoriaus pareigas, 2018–2020 m. buvo Europos technologinių mokslų universitetų asociacijos valdybos narė ir viceprezidentė studijoms. Aktyviai dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos kuruojamos programos „Kurk Lietuvai“ veikloje. 2020 m. išrinkta į Seimą, priklauso Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.
J. Šiugždinienė apdovanota Prancūzijos Vyriausybės akademinių palmių apdovanojimu už nuopelnus Prancūzijos kultūrai.
Švietimo, mokslo ir sporto sričiai numatoma papildomai didinti finansavimą. Vyriausybės posėdyje pritarta 2021 m. biudžeto projektui, kuriame numatoma 25,8 mln. eurų papildomai skirti švietimo, mokslo ir sporto sritims. Lyginant su 2020 m., ateinančių metų biudžeto finansavimas šioms sritims išauga 370,5 mln. eurų.
Patobulinus 2021 m. biudžeto projektą, numatyti papildomi 15,1 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų ugdymo įtraukties stiprinimui: papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms steigti nuo ateinančių metų pradžios – 3,7 mln. eurų, socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti (ugdymui, pavėžėjimui, maitinimui), įgyvendinant Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų mokslo metų pradžios, – 1,3 mln. eurų, švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimui didinti ir papildomoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms įsteigti – 10,1 mln. eurų.
Pridedama 0,4 mln. eurų ankstyvajam ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, papildomai fizinio ugdymo pamokai 8 kl. ir matematikos pamokai 10 kl. – 1,6 mln. eurų. Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir švietimo įstaigose dirbančių bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti numatyta 3,6 mln. eurų. Papildomos lėšos numatytos pradedančių mokslo ir studijų darbuotojų atlyginimams, kad po doktorantūros tęsiant akademinę karjerą jų pajamos nemažėtų, – 5,2 mln. eurų. Iki šiol buvo susiduriama su situacija, kad doktoranto stipendija yra didesnė už pradedančiojo akademinio darbuotojo atlyginimą.
Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus