„Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama šeimai. Paslaugos jai orientuojamos dažniausiai tik kriziniais atvejais, kai jau vyksta „gaisras“, o prevencijai savo socialinių ir švietimo paslaugų sistemoje vietos skiriame per mažai.
Be to, nors tėvystė yra didžiulė dovana, tačiau kartu tai ir labai sudėtinga veikla. Todėl ir sugalvojome iniciatyvą, kuri siekia pagelbėti tėvams, stiprinti tėvystę“, – pasakoja pozityvios tėvystės ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, prieš ketverius metus universitete įsteigusi Tėvų akademiją.
Pasak docentės, savo profesinei veiklai mes skiriame daug pastangų, renkame žinias, gauname diplomus, įrodančius, kad turime reikalingas kompetencijas. O štai mokėti būti tėvais mes dažniausiai nesimokome – arba, teisingiau kalbant, mokėmės, tačiau labai seniai, iš galimai netobulų mokytojų. „Tėvais mes negimstame. Dažniausiai tęsiame savo tėvų auklėjimo modelius. O jei tėvų auklėjimo būdai mums atrodo netinkami, juos pakeičiame. Tačiau auklėti vaikus kitaip, nei patys buvome matę ir patyrę, gali būti ypač sunku, nes dažnai nežinome, kaip elgtis“, – pastebi Tėvų akademijos steigėja.
Tėvams reikia palaikymo
VDU Tėvų akademija – tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu kas mėnesį įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi socialinio darbo specialistai, sociologai, psichologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Mintis inicijuoti tokį paskaitų ciklą kilo, mokslininkams nusprendus atiduoti savotišką duoklę visuomenei – išeiti už universiteto ribų ir pasidalinti moksliniu ir praktiniu įdirbiu su tėvais. Iniciatyva išliko populiari ir nepaisant pandemijos – pradėjus rengti paskaitas nuotoliniu būdu jose aktyviai dalyvauja tėvai iš visos Lietuvos.
Pasak doc. dr. J. Vyšniauskytės-Rimkienės, tėvai šiandien jau yra gerokai sąmoningesni ir atsakingesni nei anksčiau. Tai patvirtina ir augantis susidomėjimas paskaitomis bei įvairiais seminarais tėvystės temomis. „Ypač džiugina, kad ne tik mamos, bet ir tėčiai lanko Tėvų akademiją ir kitus pozityvios tėvystės mokymus, vis drąsiau klausia, dalijasi patirtimi. Pajutę šiltą lektorių ar grupės vadovų požiūrį, jie leidžia sau būti tikrais, o ne tobulais tėvais. Juk tobulų tėvų nėra ir vaikams tokių nereikia. Vaikams reikia tikrų – jaučiančių, klausančių, kalbančių, save ir vaikus gerbiančių, drausminančių, o svarbiausia mylinčių tėvų!“, – tikina docentė.
Nuotolinės paskaitos
Tėvų akademija, reaguodama į pandemiją ir prisitaikydama prie naujų reikalavimų renginiams, jau persikėlė į nuotolinę erdvę. Pirmame nuotoliniame susitikime gausiai dalyvavę tėvai noriai įsitraukė į pateiktas interaktyvias veiklas. Organizatorių teigimu, jos iš tiesų įmanomos net ir nuotolinėje aplinkoje. Ne tik užsiėmimo formatas, bet ir jo tema buvo pasiūlyta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas – tai darbo ir šeimos vaidmenų suderinimas, kuris tampa vis didesniu iššūkiu. Užsiėmimo vedėjai – doc. dr. Aurelija Stelmokienė ir doktorantas Tadas Vadvilavičius – pakvietė susipažinti su būdais praturtinti darbo ir šeimos vaidmenis.
Skaičiai kalba už save
Iniciatyva, kuri tėvams suteikė universitetinę erdvę, leidžiančią jiems tobulėti, pasiteisino. Tai patvirtina aktyvus tėvų dalyvavimas ir jų įvairovė. Per ketverius metus pasitaikė situacijų, kai tėvai netilpo auditorijoje, reikėjo ieškoti didesnių salių. Tačiau organizatorius džiugina ne tik dalyvių skaičiai, rodantys tėvų susidomėjimą tėvystės temomis, bet ir atvykusieji į šiuos susitikimus. Tarp jų buvo ir tokių, kurie dar neturi vaikų, tačiau iš anksto nori ruoštis šiam būsimam vaidmeniui. Paskaitose dalyvauja ne tik Kauno miesto, bet ir rajono bei regiono mamos ir tėčiai. Pradėjus paskaitas vesti nuotoliniu būdu, atsirado galimybė pasiekti tėvus ir iš kitų Lietuvos miestų bei suteikti galimybes dalyvauti gausesniam besidominčiųjų tėvystės temomis būriui.
Paaugliams tėvų dėmesys itin reikalingas
Kaip ir tarp visų paskaitų, skirtų tėvams, taip ir Tėvų akademijoje pati populiariausia tema yra paauglystė. Nenuostabu, kad didelį dalyvių dėmesį pritraukia laikas, kai tėvams tenka susidurti su nemažais išbandymais.
„Atėjus paauglystei, tėvai dažnai jau nebegali įprastu auklėjimu paveikti atžalos. Būtent šiame laike daug daugiau tėvų pradeda domėtis vaikų auklėjimo ir elgesio klausimais. O mes, pagalbos specialistai – socialiniai darbuotojai ir psichologai, sulaukiame daug daugiau tėvų savo kabinetuose. Svarbu paneigti mitą, kad paaugliams tėvų dėmesys nereikalingas – ir tyrimai, ir tiesioginė socialinių darbuotojų, psichologų praktika rodo, kad yra priešingai, tėvų vaidmuo paauglių gyvenime ypač svarbus“, – sako doc. J. Vyšniauskytė-Rimkienė, kuri taip pat vadovauja ir Paramos šeimai centrui „Darnūs namai“.
Anot jos, paauglystė sudėtinga ne tik dėl besikeičiančio kūno, emocijų, smegenų pokyčių ar santykių su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Tuo metu, kai vaikai žengia į paauglystę, tėvai kaip tik jaučiasi galintys skirti daugiau laiko karjerai, todėl atsitraukia ir mažiau jaučia, kuo gyvena jų bręstanti atžala. Tačiau visi raidos pokyčiai ir tėvų mažesnis teigiamas dėmesys paaugliui gali tapti nebepakeliama našta.
„Skaitmeninio pasaulio spaudimas taip pat yra reikšmingas. Čia visada paauglys ras, kas už jį „kietesnis“, plonesnis, gražesnis, sėkmingesnis ir taip toliau, o tai tik dar daugiau kelia įtampą jam. Tuo tarpu šilti ir geri santykiai su tėvais yra geriausia vaiko apsauga nuo išorinio gyvenimo negandų. Tad, nors bręstantis vaikas mus dažnai tiesiogiai atstumia, viduje jis labai nori mūsų meilės. Tai pamatinis žmogaus poreikis“, – pabrėžia pašnekovė, rekomenduojanti tėvams kurti ir palaikyti nuolatinį santykį, ryšį su savo paaugliu vaiku.
Patirtimi dalinasi įvairių sričių specialistai
VDU Tėvų akademija yra išskirtinė iniciatyva ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dažniausiai tokias iniciatyvas organizuoja ne universitetai, o socialinių paslaugų centrai ar nevyriausybinės organizacijos. Tačiau universitete ją inicijuoti yra net parankiau. Tėvystei skirtose paskaitose-susitikimuose įžvalgomis dalinasi ne tik VDU Socialinių mokslų fakultete dirbantys psichologai, sociologai, socialinio darbo ekspertai, bet ir kitų fakultetų dėstytojai, edukologai, ekonomikos, finansų specialistai. Tarpdiscipliniškumas, palaikomas universitete, leidžia įvairiapusiškai aptarti tėvystės išbandymus. „Akademijoje tėvai gali ne tik susipažinti su aktualiomis naujausiomis mokslo žiniomis. Jie kviečiami drąsiai kelti klausimus, diskutuoti, dalintis pastabomis ar klausti patarimo“, – akcentuoja docentė. Sąmoningam vaikų auklėjimui skirtose paskaitose per pastaruosius ketverius metus buvo paliestos pačios įvairiausios temos – nuo vaikų gabumų ugdymo ar neįgalių vaikų auginimo iki finansinio ir informacinio raštingumo, streso valdymo bei paauglių seksualumo.
Pozityvi tėvystė – pagarba grįstas ryšys su vaiku
Akademijos iniciatorė pasakoja, kad tėvystės tema yra jai itin artima. Profesiniu lygmeniu mokslininkė ja domisi jau dešimtmetį. „Pozityvi tėvystė – tai nuolat palaikomas ryšys tarp tėvo ir vaiko, įskaitant nuoseklų rūpinimąsi vaiku, jo ugdymą, bendravimą su juo, įgalinimą, su pagarba ir be prievartos“, – apibendrina docentė. Dirbdama tiek kaip mokslininkė, tiek kaip praktikė, tiesiogiai bendraujanti su tėvais, doc. J. Vyšniauskytė-Rimkienė pamatė, kad tėvai jautė poreikį susipažinti su profesionalų, mokslininkų patarimais apie tėvystę. Tai ir paskatino įsteigti Tėvų akademiją – iniciatyvą, kuri būtų lengvai prieinama, nemokama, organizuojama patogiu laiku po darbo, periodiškai ir nuosekliai.
Organizatoriai kviečia visus besidominčius tėvystės temomis prisijungti prie Tėvų akademijos paskutinį mėnesio ketvirtadienį. Informaciją apie VDU Tėvų akademijos užsiėmimus sekite VDU Socialinių mokslų fakulteto tinklalapyje http://smf.vdu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.
Martynas Gedvila
Autorius yra VDU Komunikacijos grupės specialistas
Artimiausios VDU Tėvų akademijos temos:
2021 m. sausio 28 d. – dr. Gedas Malinauskas ,,Vaiko su negalia paauglystė: bendravimo ypatumai, jam tampant suaugusiu“.
2021 m. vasario 25 d. – prof. dr. Aidas Perminas „Paprasti streso valdymo būdai“.
2021 m. kovo 25 d. – doc. dr. Viktorija Čepukienė „Už uždarų durų: slaptas smurto šeimoje veidas, apie kurį (ne)norime žinoti“.
2021 m. balandžio 29 d. – dokt. Ernesta Platukytė-Didžiulienė „Kaip keičiasi šeimos“.
2021 m. gegužės 27 d. – prof. dr. Liuda Šinkariova „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“